Miestų ūkis – kaip su nuotekų tvarkymo problema susidorojo Klaipėda?

Būtent miestai yra laikomi vienais didžiausių aplinkos teršėjų, todėl dar 1991 metais ES priimtoje Miesto nuotekų valymo direktyvoje nurodoma, kad didžioji dalis aglomeracijos turėtų centralizuotą nuotekų surinkimo sistemą ir tik išskirtiniais atvejais, kai tai neįmanoma ar dėl tam tikrų priežasčių nebūtina, gali būti naudojamos individualios nuotekų tvarkymo sistemos – nuotekų kaupimo rezervuarai ar mažieji nuotekų valymo įrenginiai. Direktyva taikoma aglomeracijoms, turinčioms daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų.

„Lietuvos atveju išskirtos 54 aglomeracijos, dėl kurių Europos Komisija nustatė, jog netinkamai įgyvendiname direktyvą – per didelis skaičius gyventojų negauna centralizuotos nuotekų valymo paslaugos. Taip pat neužtikrintas ir kontrolės mechanizmas, kuris įvertintų, ar individualiose sistemose nuotekų tvarkymas yra tinkamas“, – aiškina Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Agnė Kniežaitė-Gofmanė. Jos teigimu, šiuo metu progresas nuotekų tvarkymo srityje yra akivaizdus – dalis miestų su šia problema susitvarkė arba iki atitikimo liko visai ne daug.

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ duomenimis, Klaipėdos mieste centralizuotai teikiamos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos pasiekiamos bemaž 100 proc. miesto gyventojų, tačiau vis dar yra vartotojų, kurie gyvena mieste ir nėra prisijungę prie centralizuotų sistemų – 289 gyvenamieji būstai neturi vandentiekio, o 210 neprisijungę prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Klaipėdoje vykdomi nuotekų plėtros projektai, tad artimiausiu metu Klaipėdos aglomeracija turėtų visiškai atitikti direktyvos reikalavimus.

Didžiausi teršėjai – azotas ir fosforas

Pasak įmonės „Klaipėdos vanduo“ Plėtros departamento direktoriaus Vytauto Valantino, daugiausia problemų kelia individualus nuotekų tvarkymas, nes dažniausiai šios nuotekos nėra periodiškai išvežamos, talpos nevalomos, nesandarios, gyventojai nėra sudarę sutarčių su nuotekų vežėjais.

„Netinkamai tvarkomos buitinės nuotekos geriasi į gruntą, darydamos žalą gamtai, teršia gyvenamąją aplinką ir kenkia patiems žmonėms“, – sako V. Valantinas.

Aplinkos ministerijos atstovė pažymi, kad visa Lietuvos teritorija yra jautri maistmedžiagėms – azotui ir fosforui, o būtent šių medžiagų nuotekose yra daugiausia.

„Viena iš pagrindinių Lietuvos upių problemų – per didelis azoto kiekis, dėl šios priežasties jos negali pasiekti geros vandenų būklės pagal bendrąją vandens politikos direktyvą. O fosforas ypač nepageidaujamas ir Baltijos jūroje, Kuršių mariose, nes sukelia eutrofikacijos procesus“, – sako A. Kniežaitė-Gofmanė.

Kaip pažymima Aplinkos apsaugos agentūros Visuomenės informavimo apie nuotekų ir dumblo tvarkymą ataskaitoje, išleidžiamų nuotekų atitikimas normoms yra vertinamas pagal pagrindinių teršalų: biocheminio deguonies suvartojimo (BDS7), bendrojo azoto ir bendrojo fosforo išleidimo parametrus. V. Valantino teigimu, Klaipėdos mieste nuotekų valykla susiduria su nauju iššūkiu, kuomet mažėjant valomų nuotekų kiekiams, atitekančios nuotekos yra ženkliai taršesnės.

„Dėl šios priežasties nuolatos daromi technologiniai pakeitimai. Nepaisant atitekančių nuotekų kiekių ir teršalų koncentracijų jose, nuotekų išvalymo efektyvumas pastaruosius 10 metų yra aukštas – 98-99 proc. pagal BDS7 koncentraciją, 85-92 proc. pagal bendrą azotą, 93-97 proc. pagal bendrą fosforą“, – pažymi „Klaipėdos vandens“ atstovas.

Centralizuotas nuotekų surinkimas – pigiau ir efektyviau

Už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą Lietuvoje yra atsakingos savivaldybės – jos organizuoja šios paslaugos įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje. Pasak V. Valantino, bendrovė nuolat palaiko ryšį Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėmis, organizuojami pasitarimai, koordinuojami bendri veiksmai, siekiant paskatinti gyventojus jungtis.

„Įmonėje įsteigta naujų vartotojų prijungimo grupė, kuri taiko visas įmanomas priemones, kad paspartintų prisijungimus – teikia informaciją gyventojams dėl prisijungimo galimybių, siunčia laiškus, raginimus jungtis, vykdo apklausas, konsultuoja apie techninius reikalavimus prisijungimui prie centralizuotų tinklų, aiškina sistemų privalumus ir t.t.“, – pasakoja V. Valantinas.

Jo teigimu, finansiniu požiūriu gyventojams individualiai tvarkyti nuotekų neapsimoka.

„Individualių namų savininkams minimalus buitinių nuotekų kiekis, kuris gali būti išvežamas paslaugos teikimo metu, yra 6 m3 – mažesniais kiekiais nuotekos nevežamos. Vienkartinis paslaugos suteikimas – 48,35 Eur su PVM. Tuo tarpu prisijungus prie centralizuoto nuotekų tinklo, vieno kub. m nuotekų tvarkymo kaina yra 0,73 Eur, o už 6 kub. m reikėtų mokėti 4,38 Eur (plius 1,97 Eur skaitiklio mokestis). Akivaizdu, jog gyventojui visiškai neapsimoka savarankiškai tvarkyti nuotekų“, – sako V. Valantinas.