Metų klaipėdietės konkurse – dešimtukas

Taisyklės nesikeičia

Šiemet konkursas vyksta dvidešimtą kartą, jis jau seniai tapo miesto gyvenimo dalimi ir įsišaknijusia tradicija. Nuo pat jo pradžios, ragindami ieškoti Metų klaipėdietės vardo vertų moterų, konkurso organizatoriai – dienraštis "Klaipėda" prašė siūlyti miesto žmonėms savo darbais nusipelniusias, Klaipėdos vardą Lietuvoje ir pasaulyje garsinančias moteris.

Kelias savaites klaipėdiečiai turėjo laiko rinktis iš dvidešimties pretendenčių.

Balsuoti buvo galima trumposiomis žinutėmis, kerpant iš laikraščio kuponus ir balsuojant dienraščio "Klaipėda" internetiniame portale klaipeda.diena.lt, rubrikoje "Metų klaipėdietė". Trumposios žinutės bei laikraščio kuponai prilyginami 10 taškų, kiekvienas balsas portale vertinamas kaip vienas taškas.

Susumavus balsus, paaiškėjo konkurso antrojo etapo dalyvės.

Konkursas jau seniai tapo miesto gyvenimo dalimi ir įsišaknijusia tradicija.

Konkursas tęsiasi. Iki vasario 24-osios vidurdienio raginame balsuoti už savo favorites ir rinkti šešetuką.

Vasario 26 dieną dienraštyje skelbsime finalinį konkurso pretendenčių į konkurso šešetuką.

Nuo tos dienos iki kovo 15-osios vidurdienio bus balsuojama už konkurso laimėtoją, kuri iškilmingame renginyje bus paskelbta kovo 18 dieną.

Mama – ne tik saviems

Moters prigimtis dažniausiai siejama su motinyste, šeimos židiniu ir pačių svarbiausių vertybių ugdymu atžaloms. Tad nenuostabu, kad ne pirmą kartą konkurso istorijoje daugybė miestiečių balsavo už moterį, kuri ėmėsi nelengvos misijos – savais pavadinti ir du svetimus vaikus.

Ilona Toliušienė savo pavyzdžiu įrodė, kad valdiškų vaikų negali būti, kiekvienas mažylis vertas būti priglaustas ir mylimas.

Ilona Toliušienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Ši moteris yra Klaipėdos apskrities globėjų ir įtėvių asociacijos "Vaikų gerovė" narė. Ji nėra tik formalioji asociacijos dalyvė. Pasak I.Toliušienę pažįstančių žmonių, ši moteris aktyviai viešina globėjų veiklą, noriai dalijasi savo gerąja patirtimi su žmonėmis, kurie dar tik galvoja apie globą. Priimančios į savo šeimą vaikus, kuriems reikia pagalbos, poros ne tik prisiima nelengvą pareigą, bet kartu ir stiprina savo šeimos mūrą.

Dėkoja medikėms

Graži tradicija – konkurso dalyvių sąrašą įrašyti medikių pavardes. Šventas darbas miesto žmonių labui neliko nepastebėtas ir šiemet.

Šįkart atkreiptas dėmesys į naują, anksčiau negirdėtą profesiją medicinos srityje. Samanta Savickaitė-Šamrejienė yra pirmoji Lietuvoje onkologijos atvejo vadybininkė.

Samanta Savickaitė-Šamrejienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Moters rūpestis, kad pirmą kartą į ligoninę besikreipiantis šiurpią vėžio diagnozę išgirdęs žmogus gautų visą reikalingą informaciją ir visapusišką pagalbą.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovai suprato, kad tai – be galo svarbu ne tik sunkios ligos, bet ir daugybės emocijų draskomiems pacientams. Ši ligoninė tapo pirmąja šalyje, kur onkologiniams ligoniams tenkančią naštą palengvina onkologijos atvejo vadybininkas.

Kaskart klaipėdiečiai pamini medikes, kurios kasdien nuoširdžiai ir atsidavusiai dirba pacientų labui. Būtent taip apibūdinama šeimos gydytoja, echoskopuotoja Vida Uzelienė.

Vida Uzelienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Klaipėdiečiai pažymi ne tik puikias profesines gydytojos žinias, bet ir nuoširdų rūpinimąsi pacientais, atidumą, dėmesingumą bei kruopštumą. Laisvalaikiu moteris tapo – abstrakcijos, spalvos, sodrūs potėpiai tampa jai energijos šaltiniu ir atgaiva. Ji atsisakė gyvenimo sostinėje privalumų ir grįžo į gimtąją Klaipėdą.

Rūpinasi bendruomene

Kasmet klaipėdiečiai reiškia dėkingumą už nuoširdų darbą moterims, kurios buria aplinkinius ir moko juos būti sveikais, stengiasi, kad bendruomenė būtų glaudi, moko bet kurio amžiaus žmones gyventi sveikai ir judriai, diegia jaunajai kartai teisingas vertybes ir moko verslumo užuomazgų.

Šįkart konkurso dešimtuke – ne viena tokia klaipėdietė.

Jandra Bogužienė yra "Gintaro" sporto centro trenerė, Lietuvos plaukimo federacijos rengiamų apdovanojimų už sėkmingai pritaikytą treniruočių metodiką ir aukštus auklėtinių pasiekimus jaunimo amžiaus grupėje nominantė.

Jandra Bogužienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Šios moters treniruojami auklėtiniai gerina plaukimo rekordus daugelyje varžybų užima prizines vietas.

Dar viena aktyvų gyvenimo būdą propaguojanti ir besistengianti, kad kuo daugiau klaipėdiečių gyventų sveikai ir smagiai, yra Daiva Palubinskaitė. Ji – sveikatingumo studijos "Ginsvė" įkūrėja, sporto ir kultūros renginių, projektų organizatorė, dėstytoja.

Daiva Palubinskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Už šią moterį konkurse aktyviai balsuojantys klaipėdiečiai pažymi, kad ji yra aktyvi sportinių veiklų iniciatorė, organizuojanti sporto renginius, skirtus vaikams, suaugusiesiems, šeimoms ir senjorams. D.Palubinskaitės rengiamų sporto veiklų vietos – kaskart netradicinės ir skirtingos, todėl sulaukia didelio klaipėdiečių susidomėjimo.

Už ne vienerius metus trunkantį darbą su jaunimu konkurse nominuota Violeta Jokubynaitė-Bružienė. Ji – Atvirų jaunimo erdvių vedėja. Moteris vadovauja centrui, į kurį kasdien užsuka apie 60 įvairaus amžiaus jaunuolių, nemaža jų dalis – gatvės vaikai, kurie patys negali susirasti vietos savirealizacijai.

Violeta Jokubynaitė-Bružienė. Asmeninio archyvo nuotr.

V.Jokubynaitė-Bružienė noriai dalijasi sukaupta patirtimi su įvairių organizacijų, įstaigų, dirbančių su jaunimu, atstovais, jos siekis – rasti įdomios ir naudingos veiklos kuo didesniam skaičiui jaunų žmonių.

Dar viena klaipėdietė, negailinti savo laiko miesto žmonių gerovei – Aušra Pacevičiūtė. Ji yra Klaipėdos universiteto dėstytoja, prekės ženklų "10 Tiltų", "10 Tiltų kiemas" ir "Tiltų namai" bendraįkūrėja. Be to, ši moteris pasistengė, kad mieste atsirastų tokie projektai, kaip "Klaipėdos kūrybiško verslo uostas" bei "Klaipėda Link".

Aušra Pacevičiūtė. Asmeninio archyvo nuotr.

Pažįstantys A.Pacevičiūtę žmonės tikina, kad ji yra ir smulkiųjų verslų mentorė, Lietuvos marketingo asociacijos Klaipėdos skyriaus valdybos narė, ją apibūdina ir kaip aktyvią visuomenininkę.

Pagerbė menininkes

Klaipėdiečiai kasmet į konkurso pretendenčių sąrašą įrašo ir meno žvaigždžių bei kultūros darbuotojų pavardes.

Šiemet ne vienas prisiminė miesto kultūros magistrės Sofijos Kanaverskytės nuopelnus Klaipėdai. 35 metus Klaipėdos universitete scenografijos subtilybes dėsčiusi menininkė, surengė daugiau nei 30 personalinių grafikos, tekstilės, tapybos parodų.

Sofija Kanaverskytė. Asmeninio archyvo nuotr.

S.Kanaverskytės darbus yra matę Klaipėdos ir kitų šalies teatrų lankytojai, menininkė yra sukūrusi scenografiją bei kostiumus daugiau kaip 80-iai pastatymų.

Pretendenčių į Metų klaipėdietės titulo sąrašą puošia ir Klaipėdos dramos teatro aktorės Eglės Jackaitės pavardė. Ji buvo nominuota "Auksiniam scenos kryžiui", "Padėkos kaukei".

Eglė Jackaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

E.Jackaitei suteiktas meno kūrėjo statusas.

Moteris garsina Klaipėdos vardą ne tik dirbdama aktore. Jos nuopelnai neabejotini ir visuomeninėje veikloje. E.Jackaitė yra itin reikalingos jautraus triūso "Pagalbos moterims linijos" savanorė, "Unicef" organizacijos ambasadorė. Aktorė randa laiko dėstyti Socialinių mokslų kolegijoje, augina du sūnus.

Rasa Miuller pelnė žmonių pagarbą už tarnavimą ne tik smalsiesiems klaipėdiečiams bei miesto svečiams, su kuriais ji susiduria dirbdama gide. R.Miuller vadovauja Klaipėdos apskrities gidų gildijai.

Rasa Miuller. Asmeninio archyvo nuotr.

Be to, ši moteris yra Klaipėdos miesto tautinių mažumų tarybos pirmininkė. Ji – ir Klaipėdos vokiečių bendrijos kultūros projektų vadovė. Kai užklupo pandemija, R.Miuller ėmėsi aktyviai puoselėti klaipėdiečių bendruomeniškumą, prisitaikant prie pasikeitusių sąlygų, rengė tradicines krašto šventes, stengėsi, kad ryšiai tarp bendruomenės narių sudėtingu metu nenutrūktų.

Dienraštis "Klaipėda" dėkoja projekto garbės mecenatui "Mūsų laikas", mecenatui "Mano būstas", pagrindiniams rėmėjams "Švyturys nealkoholinis", "BEGA", "Vlantana", rėmėjams "Parsekas", "Vakarų medienos grupė", partneriams "Lazer klinika", "East Island SPA".

Ištikimybė: Rimanto Cibausko vadovaujama bendrovė "Mūsų laikas" remia Metų klaipėdietės konkursą nuo pat jo pradžios. Šalia – R.Cibausko žmona Reda. Vytauto Liaudanskio nuotr.