Menkių karas tarp profesionalų ir mėgėjų: žvejai įžvelgia neteisybę

Praėjusią savaitę Klaipėdoje suburta iniciatyvinė grupė, kuri sieks Lietuvos valdžiai įrodyti, kad nereikėtų naikinti turistinio menkių žvejybos verslo.

Nukerta tarsi kirviu

Kai prieš porą dešimtmečių Lietuvoje buvo pradėta kalbėti, kad būtina skatinti jūrinį turizmą ir rekreacinę žvejybą, pamažu pradėjo kurtis mėgėjiškos menkių žvejybos verslas.

Atsirado žvejybos turizmo, rekreacinės laivybos įmonėlių. Dėl menkių žvejybos verslo paskatinta ne tik žvejybos įrangos prekyba, bet ir masalų, kitos su žvejyba susietos įrangos gamyba, daugiausia Klaipėdoje. Nuo kitų metų šis užsimezgęs, dar palyginti trapus verslas gali būti nukirstas.

Rengiamasi visiškai uždrausti menkių žvejybą rytinės Baltijos jūros dalyje. Porą dešimtmečių Lietuvoje kūręsis verslas greičiausiai žlugs.

Dauguma šio verslo žvejų nesupranta, kodėl viskas yra nukertama tarsi kirviu. Žvejai mėgėjai per Baltijos jūros rekreacinę žūklę pagaudavo vos 2–3 procentų visos Lietuvai suteiktos menkių kvotos dalį.

Žvejai įsitikinę, kad valdžia drastiškų menkių žvejybos draudimo veiksmų žada imtis net neišsiaiškinusi, kokia yra reali situacija, kaip ir kam tas draudimas pakenks.

Dar labiau nesuprantama yra tai, kad, nuo 2020 m. visiškai uždraudus Baltijos jūroje gaudyti menkes, dėl to kompensacijas planuojama mokėti tik profesionaliems Baltijos jūros žvejams.

Žvejų mėgėjų plukdymu į jūrą gaudyti menkių besiremiantį verslą ketinama palikti be nieko.

Įžvelgia didelę neteisybę

Dar didesnę neteisybę žvejai mėgėjai įžvelgia dėl to, kad profesionaliems žvejams paliekama galimybė legaliai, su priegaudos priedanga, gaudyti menkes.

„Kodėl valdžia vieniems rengiasi visiškai nukirsti verslą, o kitus netgi žada skatinti „brakonieriauti“ su tam tikra priedanga?“ – vieni kitų klausia žvejai mėgėjai.

Problemą dėl priegaudos jie išdėstė ir Žemės ūkio ministerijos specialistams Klaipėdoje surengtame susitikime su žvejais.

„Žemės ūkio ministerijos valdininkai yra žvejų profesionalų pusėje ir mūsų jie negirdi“, – guodėsi žvejų mėgėjų atstovai.

Tarp žvejų mėgėjų ir profesionalų bręsta tarsi savotiškas karas. Mėgėjai įsitikinę, jog tai, kad Baltijos jūroje katastrofiškai sumažėjo menkių, yra profesionalių žvejų nežaboto gobšumo rezultatas, kai žuvys būdavo masiškai gaudomos traukiamaisiais tinklais. Klaipėdos universiteto mokslininkai 2014–2016 m. analizavo tralavimo poveikį Baltijos jūros dugnui ir nustatė didžiulį jo poveikį. Buvo ištirti

69 tūkst. tralavusių laivų įrašai. Tralavimas apėmė 75 proc. Lietuvos ekonominės zonos.

„Žvejybos tralą tempiant jūros dugnu ir gaudant plekšnes ar menkes, dugno paviršiuje paliekami ryškūs pėdsakai – giliausios tralo vagos siekia 0,35 m, jų plotis – iki 4 metrų. Taip tralų vagose iškasami ir jų pakraščiuose nauju grunto sluoksniu užklojami visi jūros dugno gyventojai – vėžiagyviai, moliuskai, priapulidai ir kiti gyvūnai, kurie yra svarbus tų pačių dugninių žuvų maisto šaltinis“, – teigta mokslininkų ataskaitoje.

Kitose šalyse – dalinis draudimas

Spalio viduryje žvejai mėgėjai paskelbė peticiją „Menkių mėgėjiškos žvejybos draudimui Baltijos jūroje – ne“. Ją pasirašė beveik 1 300 žmonių.

Į šią peticiją kol kas nebuvo jokios valdžios reakcijos. Tebegalioja valdžios priimta nuostata, kad, laikantis ES rekomendacijų, nuo kitų metų menkių žvejyba Baltijos jūroje bus visiems uždrausta.

Žvejai mėgėjai buvo susitikę su kai kuriais politikais, aiškinosi, ką reikėtų daryti. Praėjusį ketvirtadienį buvo įsteigta kovos prieš visišką menkių žvejybos draudimą iniciatyvinė grupė.

Žvejai mėgėjai jau išsiaiškino, kad visišką rekreacinės menkių žvejybos draudimą Baltijos jūroje, ko gero, rengiasi taikyti vienintelė Lietuva.

Dėl apskritai Baltijos jūroje smarkiai sumažėjusios menkių populiacijos kitos šalys laikosi dalinio draudimo. Pavyzdžiui, Vokietija nuo iki tol neribotos mėgėjiškos menkių žvejybos meškerėmis, priėmė sprendimą vienam asmeniui sugauti ne daugiau kaip penkias menkes.

„Mums tegul leidžia kiekvienam žvejui sugauti bet 2–3 menkes ir tai būsime patenkinti“, – teigė žvejys Valerijus. Jis nesupranta, kas bus, jei žvejui netyčia ant meškerės užkibs menkė ir jis ją ištrauks iš 40–60 metrų gelmės?

Pagal kategorišką valdžios sprendimą žvejys tą menkę privalėtų paleisti. Bet ištraukta iš didesnės gelmės ir paleista ji jau nebeišgyvens. Gal tokia sugauta žuvis ir žvejui mėgėjui galėtų būti įskaityta kaip priegauda? Žvejai įsitikinę, kad valdžia drastiškų menkių žvejybos draudimo veiksmų žada imtis net neišsiaiškinusi, kokia yra reali situacija, kaip ir kam tas draudimas pakenks.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Mindaugas

Mindaugas portretas
Ko jus norit. Jegos strukturos valdzioje. Tai nieko nesitikekit. Bus tik baudos draudimai ir mokesciu kelimai.

Jonas

Jonas portretas
Aš nesigilinau. Straipsnyje paminėtos rekomendacijos, o ne reglamentas. Šiuo atveju minusas mūsų europarlamentarams, kuriems nerūpi tokie dalykai. Įdomiausia tai, kad 28 pakvadratyje draudimų nėra, latviams nedraudžiama.

Siap

Siap portretas
Tai man px ta menke
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių