Lietuvos parkai Baltijoje bus mažiausi

Intensyvins vėjo jėgainių statybas

Švedija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Vokietija ir Danija, kurios įeina į ES, paskelbė, kad iki 2030 m. beveik septynis kartus padidins vėjo jėgainių parkų galios kiekį Baltijos jūroje.

Dabar bendra Baltijos jūros vėjo jėgainių galia yra 2,8 gigavato. Ji daugiausia koncentruota vakarinėje Baltijos jūros dalyje – Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje. Iki 2030 m. vėjo jėgainių galia siektų iki 20 gigavatų. Didžiulis, net 3 gigavatų vėjo jėgainių parkas būtų statomas Danijoje, prie Bornholmo salos.

Tokie skaičiai buvo pateikti ES Baltijos šalių energetikos vadovų susitikime Danijoje. Šis susitikimas surengtas siekiant kaip galima greičiau spręsti problemas, kurios susijusios su ES šalių priklausomybe nuo rusiškų dujų.

Ir po 2030 m. Baltijos jūroje planuojama masiškai plėsti vėjo jėgainių parkus. Šiuo metu yra išžvalgyti vėjo jėgainių plėtros plotai, kur iki 2050 m. galėtų būti įrengti 93 gigavatų galios vėjo jėgainių parkai.

Šiaurės jūroje yra iškelta užduotis iki 2050 m. vėjo jėgainių parkų galią padidinti iki 150 gigavatų.

Lietuva sulaukia kritikos

Lietuvoje, kur viena didžiausių problemų – pernelyg aukštos elektros kainos, planai nėra tokie optimistiški.

Iki 2030 m. Lietuva Baltijos jūroje planuoja įrengti 700 megavatų parką. Dar vienas parkas planuojamas įrengti po 2030 m.

Vertinant vėjo jėgainių parkų įrengimo perspektyvą ir planus, paskutinėje vietoje Baltijos jūros regione yra Lietuva.

Geriausiu atveju Lietuva turės apie 1,5 gigavato galios vėjo jėgainių parkus. Nuo bendro Baltijos jūros vėjo jėgainių galios kiekio tai sudarys labai menką dalį, vos 1,4 proc. Lietuvos energetikos specialistai jau kritikavo Lietuvą, kad ši neturi ambicingų ilgalaikių vėjo energetikos vystymo planų. Baltijos jūros Lietuvos teritorijoje pagal sieną su Latvija buvo išžvalgytos 4 vietos, kur galėtų būti vystomi vėjo jėgainių parkai, tačiau Lietuva yra apsisprendusi iki 2050 m. statyti tik du vėjo jėgainių parkus.

Kritikos Lietuva sulaukia ir dėl vėjo jėgainių, ir dėl saulės baterijų parkų vystymo žemyninėje dalyje. Šiuo metu komercinis tokių parkų vystymas yra sustabdytas, nes neva neužtenka elektros linijų pajėgumo. Taip yra todėl, kad dalis didelių statytojų yra rezervavę elektros linijų pajėgumą, bet parkų nestato, o nedideli statytojai į rinką negali ateiti.

Lietuvai pavyzdys turėtų būti Danija, kuri pagal plotą yra mažesnė (Danijos plotas 43 tūkst. kv. km, o Lietuvos – 65 tūkst. kv. km), bet pagal gyventojų skaičių – didesnė (Danijoje – 5,9 mln. gyventojų, Lietuvoje – 2,8 mln.). Baltijos jūroje Danija jau yra įsirengusi penkis vėjo jėgainių parkus su 280 vėjo jėgainių, kurių bendra galia – per 1,1 gigavato. Kategato sąsiauryje yra 111 vėjo jėgainių 400 megavatų galios parkas. Šiaurės jūroje yra trys Danijos vėjo jėgainių parkai, kur yra 230 vėjo jėgainių, kurių bendra galia – beveik 800 megavatų.

Perspektyva: Baltijos jūroje pastatytų (pažymėta žaliai), baigtų planuoti (pažymėta rusvai) ir numatomų statyti (pažymėta pilkai) vėjo jėgainių parkai. "Map.4coffshore.com" nuotr.

Baltijos regione visų aplenkta

Vertinant vėjo jėgainių parkų įrengimo perspektyvą ir planus, paskutinėje vietoje Baltijos jūros regione yra Lietuva.

Latvija, kuri planuoja įsirengti keturis vėjo jėgainių parkus Baltijos jūroje ir du Rygos įlankoje, pagal planuojamą elektros galią, gautą jūroje, trigubai lenks Lietuvą. Pagal atsinaujinančią energetiką mūsų šalis ir taip atsilieka nuo Latvijos, kur stipriai išvystytos hidroelektrinės.

Su Estija iš viso nėra ko lygintis. Ji planuoja įrengti tris 8 gigavatų vėjo jėgainių parkus Rygos įlankoje, tris bendros 3,5 gigavato parkus Baltijoje prie Saremos salos ir tris 1,3 gigavato parkus Baltijoje prie Hyjumos salos.

Apie 20 gigavatų galios vėjo jėgainių parkus planuoja Lenkija. Licencijos jau išdalintos dėl 14-os vėjo jėgainių parkų rengimo.

Apie 17 gigavatų bendros galios vėjo jėgainių parkus planuoja įrengti Suomija, daugiausia Bosnijos įlankoje.

Labiausiai vėjo jėgainių parkus Baltijos jūroje planuoja vystyti Švedija, Danija ir Vokietija.

Lietuvos energetikos ekspertai pastebi, kad po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, siekiant apsirūpinti elektros energijos ištekliais, Lietuvoje labai mažai kas padaryta. Švedijos ekspertai buvo pateikę išvadą, kad Lietuvos energetikos potencialas yra net 4 kartus didesnis, nei jai reikia, norint apsirūpinti elektros energija. Tačiau tas įvertinimas taip ir liko popieriuje.

Dabar Lietuva pati pasigamina vos 30 proc. elektros energijos, o kitą dalį perka. Po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo Lietuvą užvaldė elektros perpardavėjai, kurie daro viską, kad nebūtų plėtojama atsinaujinanti elektros energija.

Tai, kad Lietuva Baltijos jūroje pasigamins, jei sugebės pasistatyti vėjo jėgaines, iki 1,5 gigavato elektros energijos, situacijos dėl elektros kainų žymiai nepakeis. Lietuva bus priversta nemažą dalį elektros pirkti arba naudoti itin brangią šiluminę elektros energiją.