Lenkijos jūrinis verslas – ant bangos

Laivų remontininkai – pirmi Europoje

Neseniai Lenkijos jūrinėje internetinėje žiniasklaidoje paskelbta, kad, pagal britų analitinės kompanijos „Clarkson Research“ duomenis, Gdansko laivų remonto kompanija „Remontowa Shiprepair Yard SA“ užėmė pirmą vietą Europoje tarp statyklų, kurios modifikuoja laivus su išmetamųjų dujų valymo sistemomis.

Tarp 15-os šioje srityje pasaulyje pirmaujančių kompanijų „Remontowa Shiprepair Yard SA“ yra septinta. Ją aplenkė šešios Kinijos kompanijos. Sąraše kinai dominuoja.

Iš 15-os jų yra net 12-a kompanijų. Be lenkų, tarp kinų įsiterpė tik amerikiečių „Grand Bahama SY“ (9-a) ir turkų „Besiktas Shipyard“ (13-a).

„Remontowa Shiprepair Yard SA“ pakliuvo ant kuro šveitiklių (skruberių) keitimo laivuose bangos. Ji jau yra modifikavusi beveik 50 laivų.

Į laivus įdiegta beveik 100 šveitiklių. Vien 2019 m. Lenkijos laivų remonto įmonėje modifikuota 10 laivų. Dar 19-oje laivų per 2019 metus ši lenkų kompanija įdiegė balastinių vandenų valymo sistemas.

Stacionarus: Svinouiscio SGD terminalas iš esmės skiriasi nuo Klaipėdos SGD terminalo.  (ortalmorski.pl nuotr.)

Pagrindiniai lenkų kompanijos klientai buvo jūrų keltų ir konteinerinių laivų kompanijos. Tarp jų yra ir tie laivai, kurie linijinėje laivyboje plaukioja iš Klaipėdos uosto.

Naujas rekordas Gdanske

Gdansko uosto administracija jau paskelbė, kad 2019 m. pasiekė naują krovos rekordą. Iš viso pernai krauta 52,15 mln. tonų.

Verta prisiminti, kad dar 2017 m. Klaipėdos uostas lenkė Gdanską. Tuomet Klaipėdos uoste buvo krauta 43,17 mln. tonų, o Gdanske – 40,61 mln. tonų. Didžiulį šuolį Gdansko uostas padarė 2018 metais, kai krova šoktelėjo beveik 9 mln. tonų.

2018 m. krovos skirtumas tarp Gdansko ir Klaipėdos siekė mažiau nei tris milijonus tonų, – 2019 m. tas skirtumas jau šoktelėjo iki beveik 6 mln. tonų. Gdansko uostas pagal krovą toliau šuoliuoja į priekį, o Klaipėdos uostas stabtelėjo.

Labiausiai lėmė tai, kad Klaipėdoje beveik neliko didžiųjų MSC konteinerinių laivų. O Gdansko uostas, pristatydamas rekordinę 2019 m. krovą, kaip tik akcentavo MSC konteinerinius laivus, tarsi siųsdamas signalą Klaipėdos uostui, kad „mes juos iš jūsų nuviliojome“.

Šiandien akivaizdu, kad Gdansko uostas, ko gero, turi geriausias perspektyvas visame Baltijos jūros regione.

Jis yra paskelbęs naujo, vadinamojo centrinio išorinio uosto projektą. Jis įvardijamas kaip didžiausias jūrų pramonės investicinis projektas Europoje. Jo vertė 12 mlrd. Lenkijos zlotų (apie 2,8 mlrd. eurų).

Lenkijos ministras pirmininkas šį uosto projektą neseniai pristatė investuotojams iš Japonijos.

Jei japonai juo susidomėtų ir į jį investuotų, Gdanskas vėl nušluostytų nosį Klaipėdos uostui, kuris dar 2000 m. turėjo puikią išorinio uosto statybos prie Melnragės studiją, ją buvo parengę kaip tik japonai. Jei tas projektas būtų buvęs pradėtas įgyvendinti, šiandien ne Gdansko uostas, o Klaipėda greičiausiai būtų pagrindinis Baltijos jūros konteinerių HUB-as.

Dujų HUB-ai Lenkijoje ir Lietuvoje

Nuo 2016 m. Lenkijos Svinouiscio uoste veikia suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Jis iš esmės skiriasi nuo pastatytojo Klaipėdoje. 

Lenkija SGD terminalą pasistatė su didžiule ES fondų parama. Iš viso Svinouiscio SGD terminalo statyba kainavo 852 mln. eurų. Iš jų iš ES statybai skirta per 208 mln. eurų parama.

Remontas: Gdansko kompanijoje „Remontowa Shiprepair Yard SA“ pilna laivų, kuriems montuojami skruberiai ar pertvarkomos balasto vandenų sistemos.   (polandatsea.com nuotr.)

2019 m. Svinouiscio SGD terminalui suteikta dar 128 mln. eurų plėtros parama. Siekiant gauti ES paramą nurodytos prie Svinouiscio SGD terminalo galinčios prisijungti Slovakija, Čekija ir Ukraina, taip pat Baltijos šalys, nors Lietuva ir turi savo SGD terminalą. Galima manyti, kad gaudama ES parama Lenkija pasinaudojo ir Lietuvos nelankstumu tariantis su kaimynais dėl regioninio SGD terminalo statybos.

Galima palyginti, kad iki 4 mlrd. kubinių metrų Klaipėdos SGD terminalo statyba kartu su laivo-saugyklos nuoma per 10 metų Lietuvai kainuos 695 mln. eurų. Jo statybai negauta nė vieno cento paramos iš ES, nepritraukti jokie privatūs investuotojai.

Lenkai pasistatė stacionarų dujų terminalą, skirtą importuoti dujas ne tik į Lenkiją, bet ir gabenti tranzitu į kaimynines šalis. Pradinis Svinouiscio SGD terminalo pajėgumas buvo 5 mlrd. kubinių metrų per metus su galimybe padidinti jį iki 7,5 mlrd. kubinių metrų, kas dabar ir vyksta.

Lietuva turi tokį dujų terminalą, kokiu naudojasi nedidelė dalis ubagiškų šalių pasaulyje, nes turtingesni ir protingesni stato stacionarius SGD terminalus ir ne uostų gilumoje, o šalia vartų.

Jei Lietuva būtų vysčiusi išorinį uostą, jame galėjo atsirasti ir stacionarus SGD terminalas. Jis galėtų būti pelningas, jei Rusija, pristabdžiusi naftos tiekimą į Baltarusiją, dėl politinių motyvų nebetiektų jai ir dujų. Ar su šiandieniniu Klaipėdos SGD terminalu galima būtų bent iš dalies tenkinti Baltarusijos dujų importo poreikius? Lietuva skubotai statėsi dujų terminalą, vedama politinių motyvų, be ekonominės analizės, kaip iš jo būtų galima uždirbti. Panašu, kad Lietuva yra praleidusi šansą sukurti dujų HUB-ą, kuris aprūpintų regioną, įskaitant Baltarusiją. Taip pat, kaip Lietuva praleido šansą sukurti Baltijos jūros konteinerių skirstymo centrą (HUB-ą).

Daugumoje sričių, kitokių tik jūrinių, Lenkija pastaraisiais metais lenkia Lietuvą.