Lenkijoje – išorinių uostų bumas

Vienur, kaip Lietuvoje, terminas „išorinis uostas“ tampa lyg keiksmažodžiu, o kitur, kaip Lenkijoje, juos „keps“ vieną po kito.

Šiemet rinksis investuotojus

2021 m. taps svarbiausi kuriant Gdynės išorinį uostą. Šiemet iki sausio 15 d. turi būti atrinkti galimi 5 investuotojai į Gdynės išorinį uostą.

Vienintelis šio uosto projektavimo, statybos ir eksploatavimo partneris bus pasirinktas iki metų vidurio. Su juo Gdynės uosto administracija pasirašys iki 30 metų išorinio uosto eksploatavimo sutartį.

Išorinį uostą už dabartinio Gdynės uosto vartų planuojama pastatyti suplautame 151 hektaro plote. Jis bus skirtas tik konteineriams krauti. Jo metinis krovos pajėgumas planuojamas 2,5 mln. TEU. Pirmieji laivai į Gdynės išorinį uostą turėtų atplaukti 2028 m.

Kol kas neskelbiama Gdynės išorinio uosto statybos kaina, nes ją turėtų pasiūlyti atrinktas investuotojas.

Srautai: dabartinis Gdansko išorinis uostas gali priimti didžiausius pasaulyje konteinerinius laivus. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Kitas išorinis uostas planuojamas Lenkijos ir Vokietijos pasienyje prie Svinouiscio. Jo vieta numatyta šalia jau prieš keletą metų pastatyto suskystintųjų gamtinių dujų terminalo.

Išorinį uostą, pritraukdamas investuotoją, rengiasi statyti bendra Svinouiscio ir Ščecino uostų administracija. Panašiai kaip ir Gdynėje, šiuo metu yra vykdoma Svinouiscio išorinio uosto projektuotojo, rangovo, o vėliau ir operatoriaus parinkimo procedūra. Pasiūlymai turi būti pateikti iki šių metų sausio 28-osios. Šį uostą ketinama pastatyti iki 2030 m.

Planuojama, kad Svinouiscio išorinio uosto konteinerių terminalo metinis pajėgumas bus 2 mln. TEU. Vienu metu prie šio terminalo krantinių būtų aptarnaujami du laivai po 400 metrų ir vienas 200 metrų ilgio.

Skirtingi išorinių uostų tikslai

Gali kilti klausimas, ko lenkai taip stengiasi „prikepti“ išorinių uostų, juk jau vienas veikia prie Gdansko. Gali būti, kad prie Gdansko sėkmingai veikiantis išorinis uostas ir paskatino juos kurti kitose vietose.

Gdynės išorinio uosto veikla bus stipriai susieta su netoliese esančiu Gdansko išoriniu uostu. Net pasigirdo vertinimų, kad Gdynės išorinis konteinerių terminalas gali tapti tarsi Gdansko giganto pagalbininku, kai šis nebespės priimti visų laivų.

Noras: taip suplanuotas naujas centrinis Gdansko išorinis uostas.  (polandatsea.com nuotr.)

Manoma, kad Gdynei ateityje gali būti skirta ir iš įvairių Baltijos jūros regiono uostų surenkamų tuščių konteinerių „sandėlio“ funkcija.

Svinouiscio išorinis uostas turi savarankišką viziją. Planuojama, kad iš jo geležinkeliais, keliais ir vidaus vandenimis konteineriai bus gabenami į pietinę Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, netgi Pietų Europos šalis. Svinouiscio išorinis uostas tikisi tapti tiltu kroviniams iš Skandinavijos šalių į Centrinę ir Pietinę Europą.

Šiuo metu prie Svinouiscio ir Ščecino uostų jau vyksta masyvi geležinkelių rekonstrukcija už 1,5 mlrd. Lenkijos zlotų (maždaug 333 mln. eurų), kurią numatoma baigti 2022 m. Keičiami ne tik seni geležinkeliai ar statomi nauji, bet ir įrengiami nauji tiltai, viadukai. Šių investicijų tikslas – priimti į uostus didesnius sąstatus, padidinti tiek Svinouiscio, tiek Ščecino uostų stočių apkrovimą.

Dar viena 1,4 mlrd. Lenkijos zlotų (apie 311 mln. eurų) investicijų kryptis iki 2022 m. yra į laivybos kanalą nuo Svinouiscio iki Ščecino. Jį numatyta gilinti iki 12,5 metro. Į Ščeciną galės įplaukti iki 40 tūkst. tonų talpos laivai.

Planuojama, kad Ščecine dalį krovinių išskirstys į geležinkelio ir automobilių kelių linijas. Ščecinas taptų ir vienu svarbiausių Lenkijos upinių uostų. Iš jo mažesni laivai Oderiu ir Dunojumi gabentų krovinius po Centrinės Europos miestus, net pasiektų Berlyną, Bratislavą.

Gdanskas plės išorinį uostą

Lenkija planuoja, kad iki 2050 m. per jos uostus keliaus apie 9,5 mln. TEU konteinerių. Didžiausia jų dalis būtų Gdansko ir Gdynės megapolyje. Čia veiks konteinerių skirstymo į kitus Baltijos jūros regionus centras.

Išoriniams uostams vystyti Lenkijos finansų ministerija išplatino milijardo Lenkijos zlotų (apie 222 mln. eurų) obligacijas. Trečdalis tos sumos buvo skirta Svinouiscio išorinio uosto statybos pasirengimui ir privažiavimo infrastruktūrai prie jo vystyti, kita dalis – Gdynei ir Gdanskui.

Vizija: taip atrodytų Gdynės išorinis uostas. (portalmorski.pl nuotr.)

Nemažą dalį pinigų uostų statyboms, ypač privažiavimo keliams, kanalams gilinti ir geležinkeliams Lenkija naudoja iš ES.

Išorinių uostų infrastruktūrai statyti pagrindinius pinigus tikimasi pritraukti iš investuotojų – būsimųjų tų uostų operatorių. Tiek Gdynėje, tiek Svinouiscyje su jais ketinama pasirašyti iki 30 metų veiklos sutartis.

Nors Gdynės ir Svinouiscio uostai turi didžiulius vystymo planus, didžiausios investicijos ir toliau keliauja į Gdansko uostą. Šių metų antroje pusėje jis planuoja užbaigti 6 mlrd. Lenkijos zlotų (apie 1,33 mlrd. eurų) Gdansko uosto ir jo prieigų tvarkymo planą, kuris jau įgyvendintas 85 proc.

Gdansko uostas ir pats turi ambicingą maždaug 12 mlrd. zlotų (apie 2,8 mlrd. eurų) vertės naujo išorinio uosto plėtros planą. Jis buvo pristatytas pernai. Prie jau veikiančio 2,2 mln. TEU konteinerių krovos jis planuoja pridėti dar 5 mln. TEU naujame centriniame Gdansko išoriniame uoste. Jis užimtų apie 1 400 ha akvatoriją ir 410 ha supiltos žemės plotą tarp senojo uosto vartų ir dabartinio išorinio uosto.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
to Pastebėjau matyt ne tas nuotraukas ziurime, nes pateiktose nuotraukose nuo gyvenamuju namu iki naujo isorinio uostom maziausiai 2-3km. beto kaip minejo anksciau miskai nekertami.

Nuomone

Nuomone portretas
Lietuva ir jos jūros dalis tiesiog per maža tokiam uostui

Pastebėjau

Pastebėjau portretas
Gerai įsižiūrėkite į nuotraukas ir pamatysite, kad prie visų trijų Lenkijos uostų gyvenamieji kvartalai nuotraukose yra matomi. Išoriniai uostai prie jau veikiančių uostų ir tai teisinga, nes tokius uostus lengviau valdyti, yra jau veikianti sukurta infrastruktūra. Jei gerai įsižiūrėsite matyti, kad į Svinoustjės išorinį uostą privažiavimas būtų tiesiamas per mišką. Ten tiesiog niekas nekreipia dėmesio į kelis rėksnius, nes visų norams niekada niekas neįtiks. Lenkai pragmatiškesni, todėl daro taip, kaip reikia bendram nacionaliniams interesui, o ne keliems pajūrio gyventojams, kaip Lietuvoje. Nauja valdžia Lietuvoje turėtų pirmiausia ir pakankamai greitai įsigilinti į išorinio uosto problematiką ir tik po dalinti kategoriškus komentarus.
VISI KOMENTARAI 28
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių