Laivas, atsisakęs žibalinių lempų – nepelnytai pamiršta istorija

Nepelnytai pamirštas

Kai galvojame apie laivus, kurių istorija sudrebino pasaulį, dažniausiai prisimename legendinę Nojaus arką, daug gyvybių nusinešusius britų lainerius „Titanicą“ ir „Lusitanią“, vokiečių „Bismarcą“ ir „Wilhelmą Gustloffą“. Bet mažai ką žinome ir retai prisimename kitą laivą, kuris padarė didžiausią įtaką šiuolaikiniam pasauliui ir žmonijai.

Amerikiečių pakrantės laineris „Columbia“ ne dažnai minimas jūreivystės istorijos knygose. Palyginus su kitais to meto laivais, jis nebuvo išskirtinis, o tik paprastas „jūrų vežikas“, plaukiojęs vakarines Amerikos pakrantėse Ramiajame vandenyne. „Columbia“ 27 metus saugiai gabeno keleivius ir krovinius tol, kol dėl susidūrimo su kitu laivu nuskendo prie Kalifornijos krantų kartu su kapitonu ir 88 keleiviais, kurių didžiąją dalį sudarė moterys su vaikais.

Šiandien garlaivio „Columbia“ liekanos tyliai ir neliečiamos guli maždaug 200 m gylyje. Jos primena, kad šio laivo istorijoje būta ir žvaigždžių valandos. 1880 m. gegužės 2 d. garlaivyje „Columbia“ sužibo elektros lemputės, skirtos laivo apšvietimui. Tai atsitiko daug anksčiau, negu jos buvo pradėtos naudoti gatvių apšvietimui daugelyje pasaulio didmiesčių. Pavyzdžiui, Vilniaus gatvėse elektros lemputės sužibo tik XX a. pradžioje.

Atradėjas: T.Edisonas, kurio išradimas buvo pritaikytas laineryje „Columbia“. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Prabangiausias pakrančių laineris

1880 m. vasario 24 d. Pensilvanijos laivų statyklą paliko naujas garlaivis, kurį buvo užsisakiusi Oregono geležinkelio ir laivybos kompanija.

Jam buvo suteiktas „Columbia“ pavadinimas. Turėta galvoje Kolumbijos upė, kuri skiria Oregono ir Vašingtono valstijų teritorijas.

Naujųjų metų išvakarėse būsimo laivo savininkas, kompanijos prezidentas Henris Villardas dalyvavo Naujajame Džersyje vykusioje Menlo parko apšvietimo demonstracijoje ir susižavėjo Thomo Edisono elektros lemputėmis. Matyt, tada jam ir kilo mintis T.Edisono  elektrinio apšvietimo sistemą įrengti naujajame bendrovės keleiviniame garlaivyje „Columbia“.

Laivų statytojo Edvardo Farono suprojektuotas laivas buvo maždaug 94 m ilgio ir 12 m pločio. Turėjo du garo variklius, kurie sukdavo beveik 5 m skersmens keturių menčių sraigtą. Tai leisdavo garlaiviui pasiekti 16 mazgų (30 km/val.) greitį. Esant reikalui, buvo galima ant dviejų geležinių stiebų pakelti bures, kurių bendras plotas siekė beveik 14 tūkst. kv. metrų.

„Columbia“ turėjo keturis denius, kuriuose buvo įrengtos 382 dvivietės kajutės, atskiros patalpos įgulai ir kroviniams. Laivas tapo prabangiausiu Amerikos Ramiojo vandenyno pakrančių flotilės keleiviniu laivu, kurio novatoriškos naujovės gerokai pranoko tai, ką siūlė kiti laivai.

Pristatymas: reklaminis skelbimas apie „Columbia“ keliones. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Negailėjo komplimentų

Prabanga ir patogumais „Columbia“ keleiviai mėgavosi, kokių negalėjo suteikti kiti Amerikos vakarinėmis pakrantėmis plaukioję laivai. Mėnesinis žurnalas „Scientific American“ , pristatydamas naują laivą, paskelbė straipsnį, kuriame išsamiai aprašė T.Edisono sukonstruotą ir jo paties asmeniškai laive sumontuotą elektrinio apšvietimo sistemą. Žurnalas ją įvertino kaip labai novatorišką paslaugą.

Trys elektromagnetinės dinamos, laikomos specialioje patalpoje po deniais, per diržines pavaras buvo sujungtos su sraigto velenu ir gamino elektrą. Kiek-viena dinama buvo pajėgi „uždegti“ 60 lempučių. Iš viso garlaivyje kabojo 120 T.Edisono kaitrinių elektros lempučių.

Jos švietė pirmos klasės kajutėse, pagrindiniame salone, koridoriuose. Jungikliai buvo saugomi medinėse užrakintose dėžutėse. Keleiviui, panorėjusiam, kad šviesa jo kajutėje būtų išjungta, tekdavo kviesti palydovą. Jis atrakindavo dėžutę ir nuspausdavo jungiklį.

1880 m. liepą „Columbia“ pradėjo pirmąją kelionę iš Niujorko į Portlandą. Čia garlaivio laukė nuolatiniai reisai tarp Portlando ir San Francisko. Laivui sustojus Rio de Žaneire papildyti akmens anglių atsargų, jį aplankė paskutinysis Brazilijos imperatorius Pedras II. Jis domėjosi, kaip elektra naudojama laivo apšvietimui.

Avarija: keleivinį laivą taranavęs „San Pedro“ skęsta. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Atvykus į paskirtą vietą, garlaivio „Columbia“ inžinieriai išsiuntė T.Edisonui laišką, kuriame negailėjo komplimentų už puikų apšvietimo sistemos veikimą. Per 415 valandų ir 45 minutes, kol buvo naudojama elektros apšvietimo sistema, neperdegė nei viena elektros lemputė, nekilo gaisro pavojus. Nepaisant tokių rezultatų, JAV draudimo kompanijos ilgai nesiryžo apdrausti naujojo laivo.

T.Edisono apšvietimo sistemos sėkmė garlaivyje „Columbia“ galiausiai įtikino ir kitas laivybos kompanijas įdiegti panašias sistemas laivuose. „Cunard Line“ kompanijos keleivių ir pašto garlaivis „Servia“ tapo pirmuoju dideliu vandenyno laineriu, kuriame švietė kaitrinės elektros lemputės.

Lemtingas susidūrimas

1907 m. liepos 20 d. „Columbia“, vadovaujama kapitono Peterio Dorano, išplaukė iš San Francisko į Portlandą. Laive buvo 72 įgulos nariai ir 129 keleiviai.

Vakare laivas pateko į tiršto rūko zoną. Joje atsidūrė ir nedidelė škuna „San Pedro“. Nepaisant to, kad abu laivai leido garsinius signalus, nei P.Doranas, nei škunai vadovavęs Benas Hendricksenas nesulėtino greičio.

Praėjus kelioms minutėms po vizualaus kontakto, „San Pedro“ trenkė į dešinį „Columbia“ bortą ir pramušė jį. Garlaivis pradėjo skęsti. Įgula suspėjo nuleisti ant vandens kelias valtis ir plaustus. Daug keleivių plūdo į denį vilkėdami vien naktiniais  drabužiais. Nemažai buvo ir tokių, kurie, kankinami jūros ligos, nesureagavo į kilusį pavojų.

Kapitonas P.Doranas iki pat pabaigos stovėjo ant vairinės tiltelio ir tempė žemyn švilpuko virvelę. Tilteliui atsidūrus po vandeniu, garsinis „Columbia“ signalas nutilo.