Kvapų detektyvas Klaipėdoje: kaltų nėra

Ne saldainių fabrikas

Klaipėdos rajono Ketvergių kaimo bendruomenė kartu su kitais nepakeliamo tvaiko neapsikentusiais klaipėdiečiais patys ėmė ieškoti kaltininko.

Kol atsakingos institucijos skėsčioja rankomis ir negali įvardyti smarvės šaltinio, žmonės mano, kad viena teršėjų – įmonė "Grigeo Klaipėda" ir jos valymo įrenginių šuliniai su vantuzais, kitaip tariant, nuorintuvai.

Tam tikrų klausimų kelia ir bendrovės "Klaipėdos vanduo" veikla, esą dvokia jos nuotekų įrenginių šuliniai su vožtuvais.

Vakar šių įmonių vadovai aptarė kvapų problemą su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku.

Po susitikimo su meru bendrovės "Grigeo Klaipėda" generalinis direktorius Vidas Beržonskis aiškino, kad įmonė yra socialiai atsakinga, nuo 2014-ųjų aktyviai bendrauja su gyventojais ir aiškiai deklaruoja, jog gamybinis procesas yra nepertraukiamas.

"Nuo tų pačių 2014-ųjų savo iniciatyva atliekame kvapų koncentracijos matavimus. Labai aiškiai matomas gerėjimas. Šiandien manome ir pagal skaičius suprantame, kad esame pasiekę tam tikrą piką priemonių gerinime, naudojant biopreparatus. Savotiškas įsipareigojimas iš mūsų pusės – dar labiau gerinti ir diegti papildomas priemones, siekiant sumažinti esamus kvapus. Nors daryti matavimai ir modeliavimas labai aiškiai parodė, kad mūsų kvapas pietinės miesto dalies tikrai nepasiekia ir tikrai neteršia", – tikino V.Beržonskis.

Generalinio direktoriaus žodžiais tariant, nuotekų valykla – ne saldainių fabrikas, tačiau kiekvienais metais didinamos investicijos kvapams eliminuoti.

"Per šių metų pirmąjį pusmetį sunaudojome biopreparatų už šiek tiek daugiau kaip 300 tūkst. eurų. Per metus susidaro beveik 600 tūkst. eurų suma. Dabar kalba eina apie kitus techninius sprendimus", – teigė V.Beržonskis.

Susimokėtų patys gyventojai

Įmonės "Klaipėdos vanduo" generalinio direktoriaus Leono Makūno teigimu, pastarasis rimtesnis kvapų šaltinis – iš slėginių vamzdžių išbėgančios nuotekos – buvo suvaldytas prieš keletą metų.

"Gyventojai, atvažiavę į nuotekų valyklą, nusprendė, kad smarvė yra didesnė nei įprastai, bet patys sutiko, kad kvapas yra ne toks, kokiu jie skundžiamasi pietinėje miesto dalyje. Tad pagrįstai galima sakyti, kad smarvės šaltinis yra kažkur kitur. Reaguodami į gyventojų prašymą, atliksime papildomus tyrimus, kas iš tų vantuzų išeina, gali ten būti kokia nors rimtesnė tarša ar ne. Taip pat papildomai atliksime mums paduodamų nuotekų tyrimus, kad pasižiūrėtume, galbūt kuri nors įmonė išleidžia papildomas medžiagas, kurios sukelia intensyvų smirdinčių medžiagų gaminimasi", – aiškino L.Makūnas.

Esą nuotekų valykloje įdiegti papildomų kvapus suvaldančių priemonių ekonominiu požiūriu – netikslinga.

"Tai būtų dideli pinigai, o visas mūsų išlaidas apmoka vartotojai", – apibendrino vadovas.

Anot L.Makūno, nuotekų valykloje stipresni kvapai gali atsirasti tik tuo atveju, jei kas nors išleidžia labai užterštas nuotekas.

Visame Klaipėdos mieste ir rajone yra beveik 800 kilometrų nuotekų tinklų.

Žada pirkti įrangą

Miesto meras Vytautas Grubliauskas pripažino, kad valstybinės institucijos dėl įvairių priežasčių negebėjo pasiekti ryškaus proveržio šioje smirdančioje istorijoje.

Esą pasikartojant sunkiai žmonėms pakeliamiems kvapams ir esant kritinei situacijai, reikia drąsių sprendimų.

Jis žadėjo nedelsiant duoti pavedimą savivaldybės administracijai ieškoti finansavimo naujoms mobilioms kvapų matavimo stotelėms pietinėje miesto dalyje įsigyti. Laikinai, kol vyks pirkimo procedūros, į pagalbą bus pasitelkta šiuolaikiška Klaipėdos universiteto įranga.

Taip pat meras paliepė inventorizuoti visus mieste esančius vadinamuosius vantuzus ir jų išleidimo vietas.

"Žinoma, galbūt tai neturi tiesioginės įtakos nei kvapų susidarymui, nei jų sklaidai. Nepaisant to, atsiras daugiau aiškumo siekiant įvardyti visus potencialius kvapo ir taršos šaltinius", –  kalbėjo V.Grubliauskas.

Miesto ir įmonių vadovų kalbos Ketvergių bendruomenės atstovę Raimondą Zaborę nuteikė gana optimistiškai.

"Galiu pasidžiaugti šiandieniu pokalbiu ir pokyčiais, atsirandančiu noru keisti situaciją. Iš tikrųjų įmonių vadovų požiūris yra geranoriškas. Tiesa, pokalbyje pasigedau bendrovės "Branda LT" atstovų", – atkreipė dėmesį R.Zaborė.

Pašnekovės žodžiais, nepaisant šio susitikimo, intensyvus kvapas nesumažėjo ir yra jaučiamas kiekvieną dieną.

Į gyventojų skundus sureagavo ir šalies valdžia. Vyriausybėje praėjusią savaitę vyko pasitarimas dėl oro taršos Klaipėdoje.

Teigiama, kad aplinkosaugininkai šią vasarą uostamiesčiui skyrė ypatingą dėmesį.