Saugomų teritorijų tarnybos vadovė Agnė Jasinavičiūtė plačiau papasakojo apie tai, kas vyksta šalia Lietuvos sienos, kodėl tai gali pakeisti Kuršių nerijos statusą ir ką tai reikštų Lietuvai.

– Grėsmingai nuskambėjo žinia apie tai, kad Lietuvos perlas, Kuršių nerija, gali prarasti UNESCO paveldo objekto statusą. Kiek ši grėsmė yra reali ir dėl ko ji kyla?

– Reikėtų paminėti, kad UNESCO statuso suteikimas yra labai ilgas procesas. Pati idėja Lietuvai turėti UNESCO statusą Kuršių nerijoje buvo plėtojama dar nuo 1996 metų, ir tik 2000 metais šis statusas buvo suteiktas.

– Mes nesame atskiras UNESCO paveldo vienetas. Statusas suteiktas ir Lietuvos daliai Kuršių nerijos, ir Kaliningrado daliai, priklausančiai Rusijai, ar ne?

– Jei įsivaizduotume gamtinę Kuršių neriją kaip gamtinį kūrinį, tai yra dviejų šalių kūrinys. Ir tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje UNESCO statusas buvo suteiktas bendrai abiem šalims, kaip nedalomam objektui, t.y. tarptautiniam objektui UNESCO sąraše. Tokių objektų su tarptautiniu statusu visame pasaulyje yra nemažai. Bendrai UNESCO statusą turi apie 1,2 tūkst. įvairių objektų visame pasaulyje, ir Lietuva turi keletą iš jų. Būdami tarptautinio statuso turėtojais, mes turime atsakomybę bendradarbiauti siekiant išsaugoti šį tarptautinį UNESCO vietovės statusą. Tačiau nuo 2014 metų mūsų bendradarbiavimas ir kontaktai su Rusija absoliučiai nutrūko, ir iki šiol neturime jokio kontakto su kita Kuršių nerijos puse. Esame atsakingi už lietuvių perlo išsaugojimą ir stengiamės nekelti papildomų konfliktinių situacijų. Negalime leisti mūsų kaimynei eskaluoti šio klausimo, kad kažką darome neteisingai.

LNK stop kadras.

– O kaimynai patys negerai daro, nes planuoja uosto statybas. Kaip apie tai sužinojote?

– Yra nevyriausybinės organizacijos, kurios dirba ir Rusijos pusėje, ir jos bendradarbiauja su Lietuva per diplomatinius kanalus. Grėsmė kilo, nes Rusijoje planuojama statyti SPA kompleksą 200 hektarų plote, tačiau to nesužinojome tiesiai iš kaimynų, o per aplinkinius šaltinius. Kiek žinome iš viešos erdvės, taip pat planuojama įrengti jūrų stebėjimo postą.

– Kaip tai gali pakenkti gamtos saugomiems objektams UNESCO pavelde? Kokia konkreti grėsmė kyla?

– Kuršių nerija į UNESCO sąrašą įtraukta kaip kultūros paveldas, kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė, kur žmogaus ir gamtos santykiai susiformavo per atsiradusias kopas. Didžiausia vertybė yra panorama nuo Kuršių marių pusės ir žmogaus gebėjimas prisitaikyti prie gamtos. Būtent šis santykis yra įtrauktas į pasaulio paveldo vietovių sąrašą, ir norėtume to neprarasti. Tačiau, jei žmogaus veikla pradeda pernelyg dominuoti, kyla pavojus prarasti šias vertybes, ir pasaulio komitetas jau atkreipė į tai dėmesį.

– Ar yra kokie nors svertai, kaip stabdyti tas statybas, jei bendradarbiavimas trunka jau daugiau nei dešimtmetį?

– Mūsų diplomatai gali veikti per diplomatinius santykius. Tikimės, kad bendras noras išsaugoti vertybes vis dar yra, bent jau kiek galime, neskelbiame papildomų klausimų apie UNESCO statuso išsaugojimą. Būtų gerai tiesiog gerbti šią vertybę, nes būtent dėl jos esame žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Reikėtų gerbti savo vertybes.

– Ar didelis praradimas būtų Lietuvai, jei Kuršių nerija netektų šio statuso?

– Pasaulyje yra daugiau nei 1,2 tūkst. įvairių vertybių, tačiau išbraukti buvo tik 3. Per visą istoriją iš sąrašo išbraukti tik 3 objektai, ir jie prarado UNESCO statusą. Būti ketvirtuoju ir turėti tokį atvejį Lietuvoje tikrai nenorėtume. Tai būtų reputacinė žala – sumažėtų pasitikėjimas valstybe, kad ji negali rūpintis savo vertybėmis, ne tik šalyje, bet ir pasaulio mastu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai atsilieptų finansiškai?

– Manau, kad tai gali turėti finansinių pasekmių. Dėl UNESCO vietovių paprastai yra didesnis srautas turistų, nes šis statusas suteikia daugiau dėmesio, kas yra ypatinga šioje teritorijoje. Didesnė komunikacija pasaulyje galėtų paliesti visapusiškai – tiek moraliniu, tiek ekonominiu aspektu. Nesinori šalia visų tų problemų, kurias šiuo metu turime pasaulyje ir Lietuvoje, dar prisidėti prie perteklinės naštos.

– Jeigu toks kompleksas bus plėtojamas, rusai tęs infrastruktūros vystymo darbus, kokia tikimybė, kad prarasime šį statusą?

– Statusą gali suteikti arba atimti Pasaulio paveldo komitetas. Tai būtent komiteto ekspertai turi įvertinti situaciją, ar jau yra grėsmė vertybėms. Jie siunčia rekomendacijas šalims, ir tai nėra labai greitas procesas – jis gali užtrukti 8–10 metų. Man atrodo, turėtume dėti visas pastangas tiek Lietuvoje, tiek diplomatiniu lygiu, kad šio klausimo net nekiltų, ir galėtume bandyti rasti sutarimą, neskelbiant išbraukimo klausimo.

– Kokius kriterijus turi atitikti gamtos objektai, kad būtų įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą?

– Pasaulio paveldo gamtos ir kultūros sąraše yra daugybė kriterijų. Yra 7 pagrindiniai, kuriuos reikia atitikti: išsaugoti unikalius gamtos darinius pasaulio mastu, kultūros reiškinius ir žmogaus sukurto paveldo vertybes. Kaip minėjau, mūsų Kuršių nerija buvo įtraukta kaip mišrus kultūrinis paveldas, kai žmogus įsikūrė kartu su gamta. Kuršių nerija šiemet mini 25 metų jubiliejų, ir mes kviečiame žmones visais metų laikais aplankyti Kuršių neriją ir išsaugoti vertybes per kultūrinio kraštovaizdžio prizmę.