- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl krantų erozijos Kuršių marios Neringos gyvenvietėse kasmet vis labiau veržiasi į sausumą. Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis tikina, kad jei nieko nebus daroma, greitai neliks ilgoko pėsčiųjų tako ruožo ties Juodkrante, bus prarastas ne vienas žemės sklypas Pervalkoje ir Preiloje.
Daugiau tylėti negali
Dar prieš 11 metų Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitoje "Baltijos pajūrio teritorijos naudojimas visuomenės ir valstybės reikmėms" buvo konstatuota, kad Kuršių marių krantų priežiūrai skiriama mažiau dėmesio negu Baltijos jūros krantams.
Ataskaitoje pabrėžta, kad Baltijos jūros krantų tvarkymo darbai ir finansavimas numatyti Pajūrio juostos tvarkymo programoje, o Kuršių nerijos marių krantų tvarkymo programa, priešingai, "nėra parengta, darbai atliekami neplaningai".
Ir to rezultatus, kuriais ne itin džiaugiasi Neringos savivaldybė, jau galima matyti šiandien.
"Situacija tokia, kad daugiau tylėti nebegalime. Nors kalbėjome apie tai nuolat, bet dabar jau reikia jungti sirenas, nes dar po 20 metų neaišku, kiek Kuršių nerijos beliks. Iš marių pusės ji mažėja drastiškai. Prieš šešerius metus mes įregistravome vieną sklypą, šiandien jo nebėra, jis – mariose. Per tą laiką neliko 30 m kranto. Juodkrantėje mūsų pėsčiųjų takas, kuris prieš kelerius metus buvo už 4–5 m nuo vandens, jau griūva į marias", – kalbėjo D.Jasaitis.
Egzistencijai pavojaus nėra?
Pastarąjį kartą Kuršių nerijos marių krantų būklės įvertinimo ir priežiūros programą 2011 m. parengė Gamtos tyrimo centro geologijos ir geografijos instituto ekspertai.
Jų pateiktais duomenimis, Lietuvai priklausančios Kuršių nerijos dalies marių kranto ilgis – kiek daugiau nei 60 km.
Mokslininkai dar tada pripažino, kad dėl prasidėjusio ragų ardymo ir įlankų užnešimo nuplautomis nuo ragų sąnašomis kranto kontūro raižytumas dar labiau mažėjo, kranto linijos kontūro ilgis XX a. per metus vidutiniškai sutrumpėdavo apie 20 m.
Vis dėlto jie pažymėjo, kad "skirtingai nuo Kuršių nerijos jūrinio kranto ardos, marių krantų arda didesnio pavojaus Kuršių nerijos egzistencijai bent kol kas nekelia".
Išgelbėtų krantinių statyba
Į šiaurę nuo krantinės Preiloje, Ožkų rago link, 1998 m. pavasarį 630 m ilgio priekrantės atkarpoje buvo pasodinta nendrių, kurios ardomą krantą šiame ruože per 10 metų praktiškai stabilizavo.
Išimtį sudarė 70 m ruožas, besiribojantis su krantine, kurioje, prieš keliolika metų išpjovus nendres, kranto ardymas atsinaujino.
Pietinėje Preilos dalyje buvo statoma nauja (500 m ilgio) krantinė. Tačiau, jos neužbaigus, darbai buvo sustabdyti.
Nebaigta krantinė paskatino kranto išplovimą į pietus nuo jos – 100 m ruože.
"Situacija išgelbės tik krantinių statyba. Tai brangus malonumas, bet kito būdo nėra. Naujausios krantinės pas mus beveik 60 metų senumo ir laikosi tik ant garbės žodžio", – apgailestavo D.Jasaitis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
„Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį1
Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį
Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...