Kuršių marios okupuoja neriją

Dėl krantų erozijos Kuršių marios Neringos gyvenvietėse kasmet vis labiau veržiasi į sausumą. Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis tikina, kad jei nieko nebus daroma, greitai neliks ilgoko pėsčiųjų tako ruožo ties Juodkrante, bus prarastas ne vienas žemės sklypas Pervalkoje ir Preiloje.

Daugiau tylėti negali

Dar prieš 11 metų Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitoje "Baltijos pajūrio teritorijos naudojimas visuomenės ir valstybės reikmėms" buvo konstatuota, kad Kuršių marių krantų priežiūrai skiriama mažiau dėmesio negu Baltijos jūros krantams.

Ataskaitoje pabrėžta, kad Baltijos jūros krantų tvarkymo darbai ir finansavimas numatyti Pajūrio juostos tvarkymo programoje, o Kuršių nerijos marių krantų tvarkymo programa, priešingai, "nėra parengta, darbai atliekami neplaningai".

Ir to rezultatus, kuriais ne itin džiaugiasi Neringos savivaldybė, jau galima matyti šiandien.

"Situacija tokia, kad daugiau tylėti nebegalime. Nors kalbėjome apie tai nuolat, bet dabar jau reikia jungti sirenas, nes dar po 20 metų neaišku, kiek Kuršių nerijos beliks. Iš marių pusės ji mažėja drastiškai. Prieš šešerius metus mes įregistravome vieną sklypą, šiandien jo nebėra, jis – mariose. Per tą laiką neliko 30 m kranto. Juodkrantėje mūsų pėsčiųjų takas, kuris prieš kelerius metus buvo už 4–5 m nuo vandens, jau griūva į marias", – kalbėjo D.Jasaitis.

Egzistencijai pavojaus nėra?

Pastarąjį kartą Kuršių nerijos marių krantų būklės įvertinimo ir priežiūros programą 2011 m. parengė Gamtos tyrimo centro geologijos ir geografijos instituto ekspertai.

Jų pateiktais duomenimis, Lietuvai priklausančios Kuršių nerijos dalies marių kranto ilgis – kiek daugiau nei 60 km.

Mokslininkai dar tada pripažino, kad dėl prasidėjusio ragų ardymo ir įlankų užnešimo nuplautomis nuo ragų sąnašomis kranto kontūro raižytumas dar labiau mažėjo, kranto linijos kontūro ilgis XX a. per metus vidutiniškai sutrumpėdavo apie 20 m.

Vis dėlto jie pažymėjo, kad "skirtingai nuo Kuršių nerijos jūrinio kranto ardos, marių krantų arda didesnio pavojaus Kuršių nerijos egzistencijai bent kol kas nekelia".

Išgelbėtų krantinių statyba

Į šiaurę nuo krantinės Preiloje, Ožkų rago link, 1998 m. pavasarį 630 m ilgio priekrantės atkarpoje buvo pasodinta nendrių, kurios ardomą krantą šiame ruože per 10 metų praktiškai stabilizavo.

Išimtį sudarė 70 m ruožas, besiribojantis su krantine, kurioje, prieš keliolika metų išpjovus nendres, kranto ardymas atsinaujino.

Pietinėje Preilos dalyje buvo statoma nauja (500 m ilgio) krantinė. Tačiau, jos neužbaigus, darbai buvo sustabdyti.

Nebaigta krantinė paskatino kranto išplovimą į pietus nuo jos – 100 m ruože.

"Situacija išgelbės tik krantinių statyba. Tai brangus malonumas, bet kito būdo nėra. Naujausios krantinės pas mus beveik 60 metų senumo ir laikosi tik ant garbės žodžio", – apgailestavo D.Jasaitis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vietinis

Vietinis portretas
Jasaitis daugiau tylėti negali, bet realiai pats nieko nedaro! Daužtas jis

Kl

Kl portretas
Pinigelius tuos geriau skirti dviraciu takui...jo praktiškai likučiai like

As

As portretas
tai dabar mes visi turim gelbėti kažkieno privatų sklypą.
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių