Mieliau būna namuose

Renginyje diskutuota apie atlikto tyrimo rezultatus ir miesto kultūros tvarumo viziją – visa tai pristatė sociologas, Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vadovas dr. Liutauras Kraniauskas.

Buvo atlikta apklausa, kurios anketas 548 tyrimo dalyviai užpildė internetu, o 691 žmogus buvo apklaustas namuose.

Tyrimo rezultatai byloja, kad klaipėdiečių santykis su kultūra – labai skirtingas, nes tikrų kultūros mylėtojų yra mažuma.

„Šis tyrimas parodo, kas vyksta su Klaipėdos miesto kultūra“, – pristatyme sakė L. Kraniauskas.

Pagal 2025 m. apklausos duomenis, respondentai buvo suskirstyti į keturias grupes pagal laisvalaikio prioritetus: kultūros mylėtojus (11,4 proc.), gamtos mylėtojus (19,2 proc.), namisėdas (29,7 proc.) ir socialiai aktyvius miestiečius (39,7 proc.).

Didžiausią dalį sudaro socialumo mėgėjai – tie, kurie laiką leidžia bendraudami su draugais, užsiima hobiais ir sportu, o kultūrai skiria tik mažą dalį savo laiko ir biudžeto.

Kritiškiau vertina masines šventes

Išskirtinis dėmesys skirtas kultūros puoselėtojams – tiems, kurie sąmoningai renkasi profesionalų meną.

691 – tiek klaipėdiečių buvo apklausti namuose.

Būtent jie dažniausiai lankosi Klaipėdos koncertų salėje, dramos teatre ir muzikiniame teatre, taip pat dažniau užsuka į nišines erdves, tokias kaip „Hofas“, „Herkus Kantas“ ar Etnokultūros centras.

Remiantis tyrimo rezultatais, šie žmonės didžiąją savo biudžeto dalį skiria kultūros veikloms, kritiškiau vertina masines miesto šventes, tokias kaip Jūros šventė ar Gatvės muzikos diena, ir aktyviau dalyvauja miesto kultūros diskusijose.

Tačiau tyrimo duomenimis, beveik pusė klaipėdiečių – siaurų kultūrinių pomėgių vartotojai (45,2 proc.), o tik 19,4 proc. galima priskirti „kultūriniams visaėdžiams“, besidomintiems plačiu meninės raiškos spektru.

Kur lankomasi dažniausiai?

Populiariausi apsilankymų objektai – „Švyturio“ arena (62,1 proc.), kino teatras „Forum Cinemas“ (53,5 proc.) ir „Žvejų rūmai“ (51,4 proc.), o esą mažiau lankomi – Tautinių kultūrų centras (5,4 proc.), Klaipėdos lėlių teatras (6,5 proc.) ir Etnokultūros centras (8 proc.).

Tokie tyrimo rezultatai rodo, kad net trečdalis miestiečių (37,1 proc.) kultūroje dalyvauja labai pasyviai, kadangi 12,7 proc. gyventojų per metus nesilankė nė vienoje kultūros įstaigoje.

Anot L. Kraniausko, šiemet klaipėdiečiai labiausiai pasigenda kokybės ir turinio įvairovės – jie nori daugiau spektaklių, koncertų, meno renginių bei edukacijų, skirtų vaikams.

Šio tyrimo rezultatai taps svarbia dalimi siekiant atnaujinti miesto kultūros plėtros strategiją ir formuoti tolesnę Klaipėdos kultūros politikos kryptį.