Kreipėsi į ministeriją: jūrinė valstybė neturi likti žodžiais

Temos lieka užribyje

Kreipimąsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrę pasirašė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas, Jūrų kapitonų asociacijos vadovas, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius, taip pat Klaipėdos P.Lindenau mokymo centro ir Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos direktoriai.

"Nors Lietuva skambiai vadinama jūrine valstybe, tačiau iki šiol moksleivių vadovėliuose, pratybose ar kituose metodiniuose šaltiniuose jūrinės temos lieka užribyje. Esame įsitikinę, kad, norint turėti stiprią jūrinę valstybę, būtina jaunosios kartos sampratą ugdyti nuo mažų dienų", – rašoma kreipimesi.

Jūrinė bendruomenė jau ne kartą kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją su prašymu, kad, pradedant nuo pačių mažiausių Lietuvos piliečių, edukaciniais būdais būtų aktyviau ugdoma jūrinė samprata, tačiau atsako lig šiol nesulaukta.

Neįvertinta jūros svarba

Lietuva turi labai senas jūrines tradicijas, tačiau apgailestaujama, kad bendrojo ugdymo dalykų priemonėse ir kituose metodiniuose šaltiniuose iki šiol nėra informacijos ir užduočių, susijusių su jūrininkais, jūra, laivais, uostais, jūrinio verslo ekonomika, jūriniu paveldu, istorinėmis asmenybėmis, kurios buvo reikšmingos Lietuvos kaip jūrinės valstybės gimimui ir augimui.

Teikiame dideles viltis, kad bendromis pastangomis galime paskatinti jaunąją kartą atsigręžti į jūrą ir padėti pasijusti pilnaverčiais Lietuvos, jūrinės valstybės, piliečiais.

"Deja, šioms temoms vietos visos Lietuvos švietimo įstaigoms kuriamose metodinėse medžiagose neatsiranda – prieš kelerius metus, pradėjus diskusiją šia tema, ministerijos lygmeniu pasigirsta nuomonių, esą jūros tema įdomi gali būti tik pajūrio regiono mokiniams. Tačiau ši nuostata yra klaidinga ir neatliepianti Lietuvos kaip jūrinės valstybės strategijos", – įsitikinę Klaipėdos jūrinės bendruomenės atstovai.

Jie pabrėžė, kad galiausiai turime suvokti, jog jūra savo ekonominiu ir socialiniu požiūriu yra vertinga visai Lietuvai, neišskiriant konkrečių regionų, kiekvienas šalies pilietis turėtų jausti pasididžiavimą, kad yra reikšminga jūrinės valstybės dalis.

Bendruomenė siekia padėti

Jūrinė bendruomenė tikina esanti pasirengusi skirti visus reikiamus žmogiškuosius išteklius konsultuoti vadovėlių ir pratybų autorius, mokymo programas kuriančias ekspertų grupes, teikti reikalingą informacinę, vizualinę medžiagą, kuri padėtų kurti įtraukiantį turinį, atliepiantį jūrinės tematikos sampratą.

"Neabejojame, kad su jūrine tematika susijusios užduotys gali puikiai įsikomponuoti fizikos, matematikos, chemijos, geografijos, biologijos disciplinose. Jūrinio paveldo, jūrinės istorijos temos sėkmingai gali būti integruotos lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, pilietiškumo ugdymo pamokose", – tvirtino jūrinės bendruomenės atstovai.

Neabejojama, kad jūrinės kultūros pažinimas jaunąją kartą ne tik ugdys pilietiniu požiūriu, bet ir paskatins aktyviau rinktis profesijas, susijusias su jūra.

"Deja, šiandien specializuotos jūrinio profilio ugdymo įstaigos, rengiančios specialistus jūriniam ir laivybos sektoriams, jūrinės inžinerijos pramonei, priverstos kovoti dėl išlikimo – jaunoji karta vangiai renkasi specialybes, susijusias su jūra. Teikiame dideles viltis, kad bendromis pastangomis galime paskatinti jaunąją kartą atsigręžti į jūrą ir padėti pasijusti pilnaverčiais Lietuvos, jūrinės valstybės, piliečiais", – rašoma klaipėdiečių kreipimesi švietimo, mokslo ir sporto ministrei J.Šiugždinienei.