Kova su erkėmis Lietuvoje – tik nyki imitacija?

Pasigedo gyvių tyrimų

Daugybę metų visuomenei apie erkių keliamus pavojus dėl platinamų ligų pranešantis Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pripažįsta, kad realiai šie gyviai Lietuvoje buvo tiriami tik iki 2000 m.

Dabar paaiškėjo, jog valstybinės institucijos apie realų erkių užkrėstumą nieko nežino.

"Gavęs specialistų raštą, jog Girulių miške aptikta 61 erkė, mėginau aiškintis, kokia reali grėsmė kyla parko lankytojams. Pajūrio regioninis parkas ribojasi su Girulių mišku. Valdininkų atsakymai mane šokiravo. Aš esu biologas. Erkių skaičius vieno kilometro ruože nieko nesako apie grėsmę mano sveikatai. Man kilo klausimų, kodėl šalyje niekas netiria šių gyvių?" – klausimus kėlė Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis.

Parko direkcijos darbuotojai nusprendė elgtis sąžiningai ir visą informaciją, gautą iš Visuomenės sveikatos centro, paviešino internete.

Būdai: prieš kurį laiką Klaipėdos reprezentaciniame gėlyne atsiradusios lentelės su perspėjimais apie erkes praeiviams sukėlė juoko. Į gėlynus, kuriuose niekas erkių neieškojo, lentelių prismaigstė uoliai plušančios Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistės. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Pamėginau pasidomėti problema. Mane labai nustebino gauta informacija, jog erkių užkrėstumą lyg ir buvo mėginta aiškintis prieš trejus metus. Esą buvo tirta Laimo liga. O koks užkrečiamumas encefalitu? Aiškinama, jog neva rodikliai gal ir neturėjo labai pakisti. Na, gerai, bet tuomet specialistai ir turėjo tai paskelbti visuomenei. Tačiau šaltų žiemų nebuvo, erkių populiacija turėjo pakisti kardinaliai. Ir man vis tiek kyla įtarimų dėl jų užkrėstumo. Jei jau trimituojama apie grėsmes, tai situacija ir turėtų būti realiai sekama. Tačiau dabar paaiškėjo, jog valstybinės institucijos apie realų erkių užkrėstumą nieko nežino. Tai jau laikas apie tai informuoti visuomenę", – nuomonę išsakė E.Paplauskis.

Pastebi žymų gausėjimą

Ar šiuo metu pajūrio miškuose surinktos erkės skleidžia kokį nors užkratą, specialistai pripažino iš tikro net nežinantys.

Erlandas Paplauskis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Ir aš nežinau, nes jos netirtos. Tai – tiesiog darbo dalis. Kadangi mes stebime erkių gausos dinamiką, tokie tyrimai yra atliekami. Erkių skaičius tiriamas, renkant gyvius vieno kilometro ruože. Tai daroma nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, kol jos būna aktyvios. Stebima erkių gausa, jų išsivystymo stadijos – kiek yra nimfų, kiek yra suaugėlių, galbūt lervų", – aiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistė Milda Žygutienė.

Lietuva nuo sienos iki sienos yra endeminė. Virusas cirkuliuoja visur. Švarių vietų nėra.

Girulių miške erkių stebėsena vyksta daugmaž nuo 1980 m.

"Apie 1990-uosius erkių buvo ženkliai mažiau. Dabar kilometre rasta 61 erkė, ir tai yra įspūdingas skaičius. Ką jis reiškia? Tai, kad kas šešiolika metrų randame erkę. Tai ir reiškia, jog kas šešiolika žingsnių galime sutikti erkę", – patikino M.Žygutienė.

Pinigai: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistė M.Žygutienė pripažino, kad erkių tyrimai Lietuvoje nebeatliekami nuo 2000-ųjų, nes tam nėra lėšų. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Ar toks susitikimas tikrai kelia grėsmę žmogui, jei nėra aišku, ar šie gyviai užkrėsti?

"Jei nekeltų grėsmės, mes apie tai nekalbėtume. Lietuvoje yra didžiausias sergamumas Europoje. Pernai sirgo 711 asmenų, iš jų šeši mirė. Paskutinis atvejis – iš viso sukrečiantis. Pernai žmogui buvo įsisiurbusi 21 erkė ir jis nesusirgo nė viena liga. Šiais metais jam įsisiurbė penkios erkės, ir viena buvo lemtinga. Žmogus grybavo ir uogavo, daug laiko leido miškuose", – ką tik užfiksuotą tragišką atvejį priminė M.Žygutienė.

Tiria tik už pinigus

Specialistė pripažino, kad erkių užkrečiamumas buvo tiriamas iki šio amžiaus pradžios.

"Po reformų laboratorija nebetiria jų. Mūsų centras nebeturi savo laboratorijos. O nacionalinė laboratorija kažkiek erkių gal ir gali ištirti nemokamai, tačiau visi kiti tyrimai atliekami tik už pinigus", – pripažino M.Žygutienė.

Paaiškėjus, kad gyventojų gerovės klausimams valstybinės institucijos pinigų neturi, lėšų tokiems tyrimams buvo ieškoma savivaldybių kišenėse.

"Dažniausiai viskas vykdavo taip – su savivaldybėmis pasirašomi projektėliai, savivaldybės skirdavo lėšų ir taip išsitirdavo erkes. Žmonės ir individualiai gali išsitirti. Už pinigus. Bet visuotinio tyrimo tikrai nėra, nes nėra finansavimo", – patikino specialistė.

Pajūryje – 49 encefalito atvejai

2019 m. Klaipėdos apskrityje registruoti 49 erkinio encefalito atvejai ir 204 Laimo ligos atvejai.

Erkių užkrėstumo situaciją specialistai seka tik iš gyventojų sergamumo rodiklių.

Paprastai tariant, jei kuriame nors miške erkę parsinešęs žmogus suserga, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai deda varnelę savo žiniaraščiuose, kad tas miškas gali kelti pavojų žmonėms.

"Žinome vietoves, kur žmonės užsikrečia. Pajūris yra mažiausiai užkrėstas regionas, nes ten mažiausiai sergančiųjų", – pastebėjo specialistė M.Žygutienė.

Tačiau kyla klausimų, ar tikslu spręsti apie erkių ligas iš žmonių sergamumo?

"Mes atstovaujame žmonėms, o ne erkėms. Tai vis tiek yra informacija. Negalime uždrausti eiti žmonėms į miškus ir negalime nurodyti tam tikrų miškų, kurie galbūt kelia pavojų. Paskui ieškinių sulauksime, jei kas nors susirgs, o mes būsime sakę, jog ten yra saugu", – įtikinėjo M.Žygutienė.

Specialistė aiškino, kad šalyje nėra nė vieno miško, kuriame būtų drąsu vaikščioti, – erkių, kurios gali būti užsikrėtusios, gali pasitaikyti bet kuriame.

"Lietuva nuo sienos iki sienos yra endeminė. Žinome, kad virusas cirkuliuoja visur. Švarių vietų nėra", – patikino specialistė.

Procentai nėra svarbūs?

M.Žygutienė nenorėjo pripažinti, kad kova su erkėmis Lietuvoje primena darbo imitaciją.

"Negalima sakyti, jog nieko nebuvo daroma. Na, kad nebuvo tiriamos jos, tai taip. Erkinio encefalito virusas yra tvarus laike ir teritorijoje. Jei jis yra, jis cirkuliuoja. Infekcijos šaltinis ir jos rezervuaras yra smulkieji graužikai. O jie iš savo teritorijų neišeina. Tačiau užkratą gali išnešioti paukščiai, stirnos. Erkė maitinasi savaitę. Stirna su erke gali per kelias valandas pasiekti kitą miško vietą. Bet sakyti, jog situacija nekontroliuojama, nes erkės nėra tiriamos, nėra teisinga. Kiek jų užkrėstų gali būti? Procentas ar pusė procento, jau nėra taip svarbu. Europoje skaičiuojama, kad užsikrėtusių erkių – vienas procentas. Laikoma, jog ir Lietuvoje yra toks procentas. Tai buvo nustatyta, kai mes dar tyrėme erkes", – dėstė M.Žygutienė.

M.Žygutienė tikino, kad erkiniu encefalitu gali sirgti viena erkė iš šimto, o Laimo liga gali sirgti 20 proc. šių gyvių populiacijos.

"Tačiau viename rajone, skirtinguose miškuose, gali sirgti net 30–34 proc. erkių. Tad nėra prasmės išskirti vieną ar kitą teritoriją ir bauginti žmones neiti į mišką. Mes ten netyrėme. O ir ištirti visko neįmanoma", – aiškino M.Žygutienė.

Ar specialistai užsiima užkrečiamų ligų prevencija tarsi nuo kito galo, apie užsikrėtimus sužinodami tik ištyrus mirusių žmonių palaikus?

Išgirdusi tokį klausimą, M.Žygutienė pyktelėjo.

"Jūs kažkaip neteisingai užduodate klausimą. Na, taip, tokiu būdu vykdoma priežiūra. Apklausiamas kiekvienas asmuo, kuris užsikrėtė. Analizuojami mirčių atvejai. Bet pirmiausiai reikia vengti erkės įsisiurbimo, pradėkime nuo to. Kitu atveju nejaugi Lietuvoje reikės uždrausti eiti į miškus? Tad mes tokiu būdu ir žinome, jog nėra nė vieno rajono, kuriame nebūtų rasta erkinio encefalito ar Laimo ligos sukėlėjų", – tikino M.Žygutienė.