Koronavirusas nepaveiks Baltijos kruizų: prognozuojamas verslo augimas?

Vėl prognozuoja augimą

Pasaulis su nerimu stebi, kaip kruiziniame laive „Diamond Princess“, kuris karantine stovi Japonijoje, nuolat daugėja turistų, užsikrėtusių koronavirusu.

Prognozuojama, kad tas virusas turės didžiulę įtaką jūrų turizmo vystymui ne tik Azijos regione, bet ir pasaulyje.

O Baltijos jūros kruizų tinklas „Cruise Baltic“ skelbia kruizinių keleivių daugėjimą šiame regione. Pagal naujausius tyrimus, šiais metais Baltijos jūros regione kruiziniuose laivuose jūrų turistų padaugės 7,7 proc. Įvairiuose regiono uostuose apsilankys beveik 6,4 mln. jūrų turistų.

2019 m. Baltijos jūros regiono uostuose lankėsi 5 mln. 909 tūkst.
jūrų turistų.

Kopenhagos uostas kitais metais planuoja milijono jūrų turistų antplūdį. 2019 m. per visą sezoną Kopenhagoje lankėsi 
940 tūkst. jūrų turistų.

Be Kopenhagos, daugiausia jūrų turistų Baltijos jūros regione sulaukia Sankt Peterburgas, Stokholmas, Talinas, o pastaruoju metu tarp didžiųjų atsirado ir Kylio uostas. Jis pernai priėmė net 803 tūkst. jūrų turistų – 
34 proc. daugiau nei 2018 m.

Užfiksuota ir kita tendencija – pernai net 37,8 proc. jūrų turistų skaičius šoktelėjo mažesniuose uostuose.

Daugėja „pigių“ turistų

Kruizų verslas Baltijos jūros regio
ne nuolat auga jau maždaug 10 metų. Ypač jis šoktelėjo po 2009–2010 m. ekonominės recesijos.

Tai lėmė didėjantys kruiziniai laivai, nes kruizų organizatoriai gali piginti bilietus. Įtakos turi ir tai, kad Baltijos jūros regionas yra laikomas saugiu ir švariu – be jokių virusų ar kitokių užkratų. Taip pat regione nebuvo karo veiksmais pasireiškusių politinių konfliktų.

Todėl „Cruise Baltic Market Review“ rengėjai ir prognozuoja tolesnį jūrų turistų skaičiaus augimą Baltijos jūros regione. Optimizmas yra šiek tiek sumažėjęs. Pernai keleivių srauto augimas buvo 9,1 proc. didesnis nei 2018–aisiais, o šiemet prognozė kiek mažesnė. Bet tai gali būti ir dėl to, kad prognozuotojai linkę apsidrausti.

Pastebėtos ir kai kurios tendencijos. Daugėja jūrų turistų, kurie į kruizus po Baltijos jūrą plaukia ne sezono mėnesiais. Tai yra mažesnes pajamas turintys vadinamieji „pigūs“ arba taupūs, turistai.

Pernai nuo sausio iki gegužės ir nuo rugsėjo iki gruodžio jūrų turistų skaičius Baltijos jūroje padidėjo 10,5 proc. Tai lėmė ir klimato atšilimas. Pavasario, rudens ir žiemos laikas nebėra toks atšiaurus, todėl daugiau žmonių renkasi keliones ir šiuo laikotarpiu. Matyt, lemia ir tai, kad kruizai šiuo laikotarpiu yra pigesni.

Šie metai Klaipėdos nebeskriaus

Klaipėdos uoste šiemet planuojamas rekordinis kruizinių laivų skaičius. Šiuo metu yra užsiregistravę 69. Iš jų 36 ilgesni nei 200 metrų. Laivas „Mainshiff-1“ bus net 315 m ilgio.

Šiais metais Klaipėdos uoste tikimasi pasiekti ir apsilankiusių kruizinių laivų, ir atplaukusių keleivių rekordus. Iki šiol daugiausia kruizinių laivų (63) ir keleivių (74,7 tūkst.) lankėsi 2017 m.

Nors nuo 2017 m. metų kruizinių turistų Baltijos jūroje bendrai daugėjo 16,9 proc., Klaipėdos uoste nuo 2017 m. jis sumažėjo.

Klaipėdos uostas pakliuvo į nepalankią konkurencinę aplinką, nes kruizų operatoriai vienos dienos laivo sustojimui centrinėje Baltijoje rinkdavosi kitus uostus.

Šiame regione ypač sparčiai kilo Gotlando salos Visbio uostas. Pernai jo keleivių skaičiaus augimas buvo net 34 proc. Lėmė tai, kad Visbio uostas vykdo bendrą kruizinių laivų ir keleivių pritraukimo rinkodarą su Kopenhagos ir Malmės uostu.

Ir šiemet Visbio uostui prognozuojamas didžiausias visame Baltijos jūros regione – net 60 proc. – keleivių daugėjimas. Jo augimą šiemet „sugers“ Rygos uostas, kuriam prognozuojamas 
13 proc. jūrų turistų sumažėjimas. Tiek pat Rygos uoste turistų mažėjo ir pernai. 

„Cruise Baltic“ su šių metų prognozėmis nenuskriaudė Klaipėdos uosto. Pernai pasiekęs 2 proc. kruizinių keleivių kritimą, šiemet Klaipėdos uostas, „Cruise Baltic“ tyrimo duomenimis, turėtų pasiekti net 
25 proc. augimą. Bendras jūros turistų skaičius šiais metais Klaipėdos uoste turėtų siekti apie 85 tūkstančius.