Konfliktas – dėl lesyklų prie lango

Pasak klaipėdiečio, vieno Sausio 15-osios gatvės daugiabučio gyventojas ant savo palangės, išorinėje jos pusėje, yra įrengęs kelias lesyklas.

Jos nukreiptos į automobilių stovėjimo aikštelę, todėl po jomis nuolat būriuojasi paukščiai.

Gyventojo teigimu, paukščių išmatomis ir maisto likučiais nuolat teršiami aikštelėje stovintys automobiliai.

Nešvarumais padengtos ir namo kiemo prieigos.

Anot klaipėdiečio, situacija kelia kasdienių nepatogumų – transporto priemonę tenka plauti kone kasdien.

Nors toks paukščių būriavimasis kelia nepatogumų gyventojams, patiems sparnuočiams nuolatinis lesinimas, pasak ornitologo Juliaus Morkūno, didelės žalos nedaro.

„Varnos, kirai ir balandžiai yra visaėdžiai paukščiai, kurie yra pripratę gyventi greta žmonių. Toks maistas jiems nėra žalingas“, – aiškino ornitologas.

Draudžiama daugiabučių balkonuose maitinti laukinius gyvūnus ir paukščius, taip pat mėtyti maistą ar jo likučius iš balkonų ar pro langus.

J. Morkūno teigimu, nuolat gaudami lengvai pasiekiamo maisto šie paukščiai nepraranda gebėjimo patys susirasti lesalo.

„Jie maisto randa prie konteinerių, žmonių ar uoste. Mieste gyvenantys paukščiai lengvai prisitaiko ir naudojasi žmogaus sukurtomis galimybėmis maitintis“, – kalbėjo pašnekovas.

Ornitologas pabrėžė, kad paukščiai geba prisitaikyti prie įvairių maisto paieškos sąlygų.

„Anksčiau būdavo atviri sąvartynai, kuriuose paukščiai maitindavosi įvairiomis atliekomis ir šiukšlėmis, tačiau net ir tokiomis sąlygomis jiems nieko nenutikdavo“, – teigė J. Morkūnas.

Nors, ornitologo vertinimu, pats lesinimas didelės žalos paukščiams nedaro, Klaipėdoje galiojančios taisyklės tai riboja.

Pagal Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašą, draudžiama daugiabučių balkonuose maitinti laukinius gyvūnus ir paukščius, taip pat mėtyti maistą ar jo likučius iš balkonų ar pro langus.

Už šių taisyklių pažeidimus atsakomybė gali būti taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnį.

Už pirmą pažeidimą numatyta nuo 30 iki 120 eurų bauda, o už pakartotinį – nuo 120 iki 230 eurų.