Silpnų vietų – ne viena
Visi šie infrastruktūros klausimai bus aptariami spalio 23 dieną vyksiančioje konferencijoje „Atsparūs. Miestas ir uostas“.
Pasak Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus, miesto ir uosto bendradarbiavimas yra būtinas, nes jų poreikiai glaudžiai susiję. Uostas kuria darbo vietas, skatina verslą ir prisideda prie valstybės augimo, tačiau kartu svarbu užtikrinti tinkamą infrastruktūrą ir geras gyvenimo sąlygas žmonėms.
„Klaipėdai, kaip uostamiesčiui, diskusija apie miesto ir uosto sąveiką yra reikalinga ir, tikiu, joje gims naujų įžvalgų, rasime naujų sąlyčio taškų. Pagrindinė žinia – uostas ir miestas nėra atskiri dariniai, jie neišvengiamai turi veikti kartu – atsižvelgti į kiekvieno poreikius, suprasti, kad uostas be galo svarbus kaip verslas, darbo vietos, valstybės augimo garantas, tačiau lygiai taip pat svarbu šalia gyvenančių žmonių gyvenimo kokybė, deramas dėmesys infrastruktūrai. Atsparus miestas yra tas, kuris geba suderinti šiuos interesus ir iš anksto ruoštis ateities iššūkiams, o ne spręsti problemas tik tada, kai jos jau tampa kritinės“, – teigė A. Vaitkus.
Viena svarbiausių Klaipėdos problemų – transporto srautai, ypač sunkiasvorio transporto judėjimas į uostą ir iš jo.
Anot mero, būtina ieškoti sprendimų, kurie padėtų nukreipti krovininį transportą nuo miesto gatvių ir užtikrintų sklandesnį susisiekimą.
Tarp svarbiausių projektų meras išskiria pietinį aplinkkelį, Šilutės–Klaipėdos kelio rekonstrukciją ir Jakų žiedinės sankryžos pertvarkymą.
Šie infrastruktūros objektai yra tarpusavyje susiję, todėl jų negalima vertinti atskirai.
„Jei kalbėtume apie sklandžią uosto veiklą, sklandų karinio mobilumo užtikrinimą, kartu užtikrinant gyventojų gyvenimo kokybę, būtina, kad būtų sukurtos reikiamos infrastruktūros jungtys, padedančios lengviau judėti uosto kroviniams ir nuimančios krūvį nuo miesto gatvių. Visų pirma, tai pietinio aplinkkelio projekto įgyvendinimas, kartu kelio Šilutė–Klaipėda rekonstrukcija ir Jakų žiedo projekto užbaigimas. Pietinis aplinkkelis be galo svarbus, tačiau vienas pats jis nieko neišspręs, jei toliau nebus kur sklandžiai judėti. Todėl būtina klausimą spręsti kompleksiškai, ir čia mes labai laukiame aktyvių valstybės veiksmų. Mūsų silpnoji vieta šiandien yra ne vienas konkretus objektas, o tai, kad dalis infrastruktūros sprendimų ilgą laiką buvo atidėliojami, ir dabar turime situaciją, kai vienos grandies sutvarkymas savaime problemos neišspręs“, – atviravo A. Vaitkus.
Mero vertinimu, dalis sprendimų dėl svarbių kelių projektų buvo atidėliojami per ilgai.
Todėl dabar būtina ne tik kalbėti apie susisiekimo problemas, bet ir imtis konkrečių veiksmų, kad infrastruktūros plėtra atitiktų miesto, uosto ir augančių transporto srautų poreikius.
Kuo skundžiasi gyventojai?
Klaipėdiečiams aktualios ne vien pagrindinės transporto problemos.
Tarp gyventojų keliamų klausimų – automobilių stovėjimo vietų trūkumas, prastos būklės ar nesutvarkyti šaligatviai, gatvių remontas, sporto ir vaikų žaidimų aikštelių bei viešųjų erdvių poreikis.
Kasdienį gyvenimą apsunkina ir transporto spūstys, prie kurių atsiradimo prisideda į uostą vykstantis krovininis transportas.
A. Vaitkus taip pat atkreipia dėmesį į ilgalaikio planavimo trūkumus. Kai kurios gyvenamosios teritorijos plėtėsi, tačiau susisiekimo infrastruktūra nebuvo tinkamai pritaikyta didėjantiems srautams.
Vienas pavyzdžių – įvažiavimas į Klaipėdą Liepų gatve, taip pat Jakų žiedinė sankryža, kur susikerta miesto gyventojų ir krovininio transporto srautai.
Šios problemos rodo, kad infrastruktūros sprendimai turi būti planuojami atsižvelgiant ne tik į dabartinę situaciją, bet ir į tai, kaip miestas bei uostas vystysis ateityje.
„Pastebėjimų sulaukiame pačių įvairiausių – kiekvienam aktualūs vis kiti klausimai. Pradedant nuo parkavimo vietų trūkumo, šaligatvių, gatvių remonto, sporto, vaikų žaidimų erdvių, viešųjų erdvių atnaujinimo, be abejo, skundžiamasi ir spūstimis gatvėse, o tai vėl iš dalies yra susiję su uosto veikla. Žinoma, jei uosto transporto gatvėse nebūtų, situacija vis tiek nebūtų tobula, nes turime ir neprotingo gyvenamųjų kvartalų planavimo pasekmes, kai leista statyti daug gyvenamosios paskirties pastatų, o susisiekimo infrastruktūra tam buvo nepritaikyta. Ypač ryškiai tai matome Liepų gatvėje ties įvaža į Klaipėdą, taip pat Jakų žiede, kur jau kertasi ir gyventojų, ir krovininiai srautai. Žmonės labai aiškiai mato šias problemas kasdien, todėl mūsų pareiga yra ne tik jas išgirsti, bet ir ieškoti ilgalaikių sprendimų. Infrastruktūra turi būti planuojama taip, kad ji tarnautų ne tik šiandien, bet ir po dešimties ar dvidešimties metų“, – tvirtino Klaipėdos miesto meras.
Spūstis sumažinti įmanoma
Pietinio aplinkkelio klausimas sprendžiamas jau ne vieną dešimtmetį.
Kaip nurodė meras, šio kelio trasa miesto planuose numatyta dar 1997 metais, tačiau projekto įgyvendinimas užsitęsė.
Rugsėjį Klaipėdoje lankantis Vyriausybės atstovams buvo aptartos galimybės paspartinti projekto įgyvendinimą, optimizuoti procesus ir kai kuriuos darbus vykdyti lygiagrečiai.
Susitikimo metu patikinta, kad procesus siekiama paspartinti juos sugretinant ir optimizuojant.
Tai leistų pietinio aplinkkelio statybą ir eismo atidarymą juo paankstinti net trejais metais – projektą užbaigti ne 2035-aisiais, kaip planuota anksčiau, o 2032 metais.
„Džiaugiamės, kad ši Vyriausybė į šį projektą nežiūri tik formaliai. Tai svarbus žingsnis į priekį, tačiau gyventojams svarbiausia ne pažadai, o realūs darbai ir matomas progresas. Todėl labai svarbu, kad sprendimai nebūtų dar kartą atidėliojami ir projektas būtų įgyvendinamas pagal numatytą spartesnį grafiką“, – aiškino meras.
Kartu su pietinio aplinkkelio projektu ieškoma sprendimų ir dėl Jakų žiedinės sankryžos bei kelio 141, kuris driekiasi nuo šios sankryžos Šilutės link.
Anot mero, šios jungtys svarbios ne tik kasdieniam klaipėdiečių susisiekimui, bet ir tolesnei uosto bei pietinės miesto dalies plėtrai, tačiau šiems objektams taip pat būtinas nacionalinės valdžios dėmesys.
„Svarbiausia, kad šie projektai nebūtų vertinami atskirai – turime matyti visą susisiekimo sistemą kaip vieną veikiančią grandinę. Tik taip galėsime iš esmės sumažinti spūstis ir užtikrinti sklandesnį tiek gyventojų, tiek krovininio transporto judėjimą“, – pažymėjo meras.
Susisiekimas svarbus ir saugumui
Klaipėdos infrastruktūros būklė aktuali ne tik gyventojams ir verslui. Ji taip pat turi reikšmės kariniam mobilumui ir valstybės pasirengimui įvairioms krizėms.
A. Vaitkaus teigimu, karinis pasirengimas – svarbus, tačiau tam būtina ir tinkama infrastruktūra.
Jei dėl avarijos ar kelio remonto kritinėse vietose susidaro spūstys ir sustoja eismas, judėjimas gali sutrikti ne tik civiliams, bet ir kariuomenei.
„Kariuomenė, tikiu, daro tai, kas reikalinga. Miestui ir valstybei svarbiausia atlikti savo namų darbus. O kalbant apie karinį mobilumą, tai yra būtent tinkamos infrastruktūros sukūrimas. Negalime kalbėti apie jokį karinį mobilumą, jei dabar turime situaciją, kai miestas „užsikemša“ dėl kritiniuose taškuose įvykusios avarijos ar vykdomų remonto darbų. Karinis mobilumas šiandien turi būti suvokiamas plačiau – tai ne tik kariuomenės pasirengimas, bet ir valstybės gebėjimas greitai, saugiai ir efektyviai perkelti žmones, techniką ir krovinius. Todėl investicijos į Klaipėdos infrastruktūrą kartu yra investicijos į mūsų valstybės saugumą. Pasikartosiu, bet paminėsiu tuos pačius tris projektus, kuriuos būtina įgyvendinti – pietinis aplinkkelis, kelias 141 ir Jakų žiedo sutvarkymas. Šių projektų negalima supriešinti ar rinktis tik vieno – jie vienas kitą papildo. Todėl svarbiausia yra politinė valia juos vystyti lygiagrečiai ir užtikrinti, kad Klaipėdos infrastruktūra pagaliau būtų planuojama kompleksiškai“, – tvirtino meras.
Pasak A. Vaitkaus, diskutuoti apie miesto ir uosto atsparumą svarbu todėl, kad nuo infrastruktūros priklauso žmonių kasdienybė, miesto ekonominė veikla ir pasirengimas galimoms krizėms.
„Infrastruktūra nėra vien asfaltas, tiltai ar keliai – tai žmonių kasdienybė ir miesto ateitis. Sprendimai, kuriuos priimame šiandien, tiesiogiai paveiks tai, kaip po keliolikos metų gyvensime, kaip judėsime mieste, kaip veiks uostas ir kaip būsime pasirengę galimoms krizėms. Todėl labai svarbu, kad apie tai kalbėtųsi institucijos, infrastruktūros specialistai ir visi susiję subjektai. Tik išgirdę skirtingas patirtis ir matydami realius poreikius galime priimti sprendimus, kurie bus naudingi visam miestui. Norėčiau, kad ši diskusija nebūtų tik dar vienas pasikalbėjimas apie problemas, kurias visi ir taip žinome. Tikiuosi konkrečių idėjų, konstruktyvaus dialogo ir bendro supratimo, kokius sprendimus turime priimti jau dabar. Palinkėčiau visiems dalyviams matyti ne tik savo sritį, bet ir bendrą Klaipėdos paveikslą – miestą, uostą, verslą, gyventojus ir valstybės saugumo interesus. Jei pavyks rasti daugiau bendrų sąlyčio taškų ir susitarti dėl prioritetų, tokia diskusija tikrai bus prasminga“, – teigė A. Vaitkus.
Infrastruktūra nėra vien asfaltas, tiltai ar keliai – tai žmonių kasdienybė ir miesto ateitis.
Aktyviai įsitraukti į diskusijas ir pasidalinti savo idėjomis, patirtimis bei kartu ieškoti atsakymų kviečiami Klaipėdos regiono verslų atstovai, šeimos, bendruomenės, visuomeninės organizacijos ir visi iniciatyvūs piliečiai. Tik mezgant prasmingą dialogą ir kalbant apie iššūkius ir jų padarinius, pavyks rasti sprendimus, prisidėsiančius prie mūsų šalies stiprinimo. Konferencija „Atsparūs: miestas ir uostas“ vyks spalio 23 d. 9.30 val.–16.30 val., Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda).
Pagrindiniai rėmėjai: „Klaipėdos energija“, „Mano būstas“, „Mano bank“.
Rėmėjai: „KN energies“, Klaipėdos rajono savivaldybė, „Kamineros grupė“, „Vlantana“, „Bega“.
Partneriai: Klaipėdos miesto savivaldybė, „Klaipėdos uostas“, „Social limo“.
Iniciatyvos partneriai: Klaipėdos universitetas, Klaipėdos pramoninkų asociacija.
Naujausi komentarai