Uostamiesčio ir visos Vakarų Lietuvos medicinos padangėje – išskirtinis įvykis. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pradėtos atlikti pirmosios Lietuvoje videoasistuojančios mažai invazinės plaučių operacijos be intubacijos. Tokio pobūdžio chirurginių intervencijų dar nedaug atliekama ir visame pasaulyje.

Sėkmę lėmė komandinis darbas

Klaipėdos universitetinės ligoninės Krūtinės chirurgijos skyriaus bei Anesteziologijos ir reanimatologijos klinikos gydytojų komanda pirmoji Lietuvoje 2014 m. rugsėjo mėnesį atliko videotorakoskopinę operaciją neintubuotai, spontaniškai kvėpuojančiai pacientei.

Vadovaujanti pasaulinėmis šiuolaikinėmis krūtinės chirurgijos rekomendacijomis, Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas krūtinės chirurgas Aleksandras Bagajevas atliko videotorakoskopinę vieno porto pleurektomiją besikartojančiu spontaniniu pneumotoraksu sergančiai pacientei.

Įprastai tokia operacija atliekama bendrinėje nejautroje, naudojant raumenų relaksantus, intubuojant ir visiškai išjungiant vieną paciento plautį ir spontaninį kvėpavimą.
Pacientei buvo rizika įvykti pakartotinam plaučių plyšimui kitame plautyje, taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją. Aptarus anestezijos metodiką ir įvertinus galimą operacinę riziką, buvo priimtas bendras komandinis gydytojų specialistų sprendimas – atlikti operaciją, neišjungiant pacientės spontaninio kvėpavimo.

Pasirinktas metodas yra fiziologiškas, netrikdantis plaučių kraujotakos ir kraujo įsotinimo deguonimi. Lietuvoje tokia anestezijos metodika buvo panaudota pirmą kartą. Operacinio ir pooperacinio skausmo kontrolei buvo atlikta krūtininė paravertebrinė blokada ultragarso kontrolėje.

Po operacijos pacientė atsibudo iš karto, nebuvo reikalinga tęstinė pooperacinė dirbtinė plaučių ventiliacija, taip pat užtikrintas efektyvus pooperacinis nuskausminimas. Gydytojo krūtinės chirurgo A.Bagajevo, gydytojų anesteziologų-reanimatologų ir operacinės personalo komandinis darbas lėmė sėkmingą operacijos eigą ir nekomplikuotą pooperacinį periodą.

Šiuo metu jau yra atliktos šešios tokios operacijos, kurių metu buvo pritaikytas šis vis dar naujas anestezijos ir chirurginio gydymo metodas.

Stebuklas virto realybe

Klaipėdos universitetinės ligoninės Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjas A.Bagajevas pasakojo, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius krūtinės chirurgijos srityje įvyko kelios revoliucijos. Nuo 1990 m. pradėta šalinti dalį plaučio ar tam tikrą darinį krūtinės srityje minimaliai invaziniu chirurgijos metodu, kai operacija atliekama ne vienu dideliu pjūviu, o per 3–5 nedideles skylutes.

Kitas žingsnis – 2010 m. ispanų krūtinės chirurgas Diego Gonzalezas Rivasas pirmas pasaulyje atliko operaciją tik per vieną nedidelį 3–5 cm pjūvį.

„Tiek atvirų, tiek minimaliai invazinių operacijų metu paprastai operuojamas plautis specialia metodika būna atjungiamas. Dėl šios priežasties neretai kyla pooperacinių komplikacijų – vystosi uždegimai, pasireiškia širdies ritmo sutrikimų. Nuo 2009-ųjų kiniečiai operacijų metu pradėjo nebeatjungti plaučio. Ligonis nebeintubuojamas, t.y. jam į trachėją nebeįvedamas specialus vamzdelis, kuris sujungiamas su aparatu, dirbtiniu būdu palaikančiu kvėpavimą. Sukeliamas dirbtinis pneumotoraksas – plautis siubliūkšta, tačiau dalyvauja kvėpavimo procese ir jame vyksta normali kraujotaka“, – pasakojo skyriaus vedėjas.

Pasak jo, pabandyti taikyti tokį chirurginio gydymo metodą paskatino Klaipėdos universitetinėje ligoninėje prieš kelis mėnesius viešėjęs žinomas chirurgas D.G.Rivasas, kuris Ispanijoje tokio pobūdžio operacijas atlieka jau kelis metus.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Anesteziologijos ir reanimatologijos klinikos vadovė Renata Paškevičiūtė pripažino, jog iš krūtinės chirurgo A.Bagajevo, kuris stažavosi Ispanijoje, sužinojusi, kad sudėtingą plaučių operaciją įmanoma atlikti neintubavus paciento, pagalvojo, kad tai – neįmanomas dalykas.

Sumažėja komplikacijų rizika

„Tačiau pradėjome domėtis, apsitarėme su atvykusiu iš Ispanijos krūtinės chirurgu, išklausėme paskaitą ir nusprendėme, kad turime šią metodiką pritaikyti mūsų praktikoje. Ši anestezijos metodika yra iššūkis gydytojui anesteziologui, reikalaujantis gilių teorinių žinių ir profesionalumo. Ir mums puikiai pavyko“, – džiaugėsi R.Paškevičiūtė.

Anot jos, šis anestezijos metodas – labai palankus pacientui, o kartu netrukdo chirurgui atlikti sudėtingos operacijos.

„Jei naudojami relaksantai ir visiškai atjungiamas spontaninis kvėpavimas, žmogaus organizme ir plaučiuose pradeda vykti sudėtingi patofiziologiniai procesai, kurie vėliau sunkina pooperacinį periodą. Kai operacija atliekama nenuslopinus spontaninio kvėpavimo, pacientas po intervencijos greičiau atsigauna, reikšmingai sumažėja pooperacinio plaučių uždegimo rizika. Šių operacijų tikslas ir yra kaip įmanoma greičiau žmogų grąžinti į įprastą gyvenimą“, – kalbėjo klinikos vadovė.

Kaip teigė R.Paškevičiūtė, operacijos be intubacijos nėra atliekamos visiems pacientams. Anot pašnekovės, jos reikalingos tiems ligoniams, kuriems dėl gretutinių ligų bendrinė narkozė yra pavojinga.

„Šie pacientai atliekamą plaučio operaciją, neišjungiant spontaninio kvėpavimo, toleruoja geriau, greičiau sveiksta pooperaciniu periodu. Naudojant šią anestezijos metodiką krūtinės chirurgai gali operuoti pacientus su didele anesteziologine rizika“, – kalbėjo R.Paškevičiūtė.

Dažniausiai šis metodas taikomas pacientams, sergantiems onkologinėmis plaučių ligomis.

„2014 m. rugsėjo mėn. buvo atlikta pirma operacija, naudojant naują metodiką, plaučiu vėžiu sergančiai pacientei. Prieš tai moteris kelias panašias chirurgines intervencijas buvo patyrusi ir intubuojant. Skirtumas – akivaizdus. Šį kartą pacientės pooperacinis periodas buvo lengvesnis“, – sakė skyriaus vedėjas.

Dažniausi – onkologiniai susirgimai

Kaip teigė A.Bagavejas, didžioji dalis – net 90 proc. – Krūtinės chirurgijos skyriaus pacientų serga onkologinėmis plaučių, tarpuplaučio, stemplės, kaklo, krūtinės sienelės ir kitų organų ligomis. Taip pat skyriuje gydomi pacientai, sergantys įvairų krūtinės ląstos organų uždegiminėmis ligomis, po patirtų traumų.

A.Bagajevas pripažino, kad plaučių vėžys yra klastinga liga, kuri yra pirmoje vietoje pagal mirtingumą tarp pacientų, sergančių onkologinėmis ligomis.

„Be to, seniau daugiausiai plaučių vėžiu sirgdavo vyrai, o dabar ši liga vis dažniau paliečia ir moteris. Tarp sergančiųjų plaučių vėžiu vyrai sudaro apie 70 proc. Pradinėje plaučių vėžio stadijoje aiškių simptomų žmogus nejaučia. Jie pasireiškia tik įsisenėjus ligai, kai atsiranda tokie simptomai, kaip atsikosėjimas krauju, skausmas krūtinėje, svorio kritimas, bendras silpnumas. Dažniausiai tik tada žmonės kreipiasi į medikus“, – sakė skyriaus vedėjas.

Ateitis – minimali invazija

Pašnekovo teigimu, ligoninėje labai gerai organizuotas darbas visuose skyriuose – nuo laboratorijos iki operacinių. Pacientus konsultuoja įvairių sričių specialistų – chirurgų, chemoterapeutų, radiologų – komanda, kuri nustato diagnozę, įvertina susirgimo pobūdį ir paskiria gydymo taktiką.

„Bendras darbas padeda greičiau ir geriau suprasti, nuo ko pradėti teikti pagalbą ir kokia bus tolimesnė gydymo eiga“, – kalbėjo Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjas.

Anot jo, gerus gydymo rezultatus lemia faktas, jog Klaipėdos universitetinė ligoninė yra daugiaprofilinė – visi pacientui būtini specialistai yra po vienu stogu.
Aukštos kvalifikacijos Krūtinės chirurgijos skyriaus medikų komanda per metus atlieka daugiau nei 500 sudėtingų operacijų.

„Šis skaičius – išties nemažas. Vadovaujamės požiūriu, kad chirurgas turi operuoti kasdien, sekti naujoves ir jas pritaikyti praktikoje. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekamos minimaliai invazinės – torakoskopines plaučių skilties arba viso plaučio šalinimo operacijos. Jų metu intervencija vykdoma be didelio pjūvio. Tokio pobūdžio operacijos mažiau traumuoja pacientą, jis greičiau sveiksta po operacijos, sutrumpėja pooperacinis laikotarpis, gerokai sumažėja komplikacijų rizika“, – pabrėžė A.Bagajevas.

Anot jo, ateityje Krūtinės chirurgijos skyriuje ir toliau numatoma specializuotis atliekant minimaliai invazines operacijas, kurios, anot A.Bagajevo, yra ne tik krūtinės chirurgijos, bet ir daugelio kitų medicinos sričių ateitis.