Klaipėdos rajono žavesys – miesteliai

„Mano akimis, Klaipėdos rajonas ir Gargždai yra viena jaukiausių, geriausiai besitvarkančių, sparčiai gražėjančių tarp visų 60 Lietuvos savivaldybių. Tuo labai džiaugiuosi, nes progresas labai akivaizdus. Tačiau išlikę ir tai, ką prisimenu – stiprus bendruomeniškumo jausmas ir gražūs gamtos vaizdai“, – Klaipėdos rajono dabartį ir pokyčius įvertino Gargždų garbės pilietis Benediktas Juodka.

Prabėgo vaikystė

Jis tikino, jog labai didžiuojasi Gargždų piliečio titulu ir kuklinosi, kad nėra jo vertas. Garsus Lietuvos biochemikas, buvęs Vilniaus universiteto rektorius, visuomenės veikėjas B.Juodka Klaipėdos rajone užaugo – čia jis baigė pradinę ir vidurinę mokyklą.

„Gargždus, kuriuose gyvenau vaikystėje, jaunystėje, atsimenu su nostalgija. Viskas buvo taip artima, pažįstama, miela. Tikrai džiaugiuosi, jog Klaipėdos rajonas Lietuvoje yra viena geriausių vietų gyventi“, – gimtinės pasiekimais didžiavosi B.Juodka.

Jo nuomone, Klaipėdos rajonas progresuoja neatsitiktinai. Tai lemia, jog visai netoli yra jūrų uostas, pramonės zonos.

„Visa tai ir susiję. Pažiūrėkite į kitus Lietuvos mažesnius miestelius – žmonės išvažiavę į užsienį, tuščia, nyku, nieko nevyksta. Klaipėdos rajone viskas priešingai. Smagu, jog ne tik Gargžduose, bet ir kituose rajono miesteliuose susiformavusios puikios bendruomenės, kurios nelaukia, jog kas nors už jas ką nors padarys, o pačios yra labai iniciatyvios. Kiek prisimenu, Gargžduose visada buvo labai stiprus bendruomeniškumo jausmas“, – kalbėjo B.Juodka.

Į mokyklą – valtimi

Paprašytas pasidalyti savo prisiminimais, pašnekovas tikino, kad jam į atmintį itin įsirėžusios kelionės į mokyklą.

„Dabar tų vidurinių mokyklų yra daug, o tada buvo tik viena – Laugaliuose. Per Gargždus teka Minijos upė. Vienoje jos pusėje buvo bažnyčia, o kitoje, kur mes ir gyvenome, – Klaipėdos rajono veterinarija. Man keliaujant į mokyklą, reikėdavo per Miniją pereiti tokiu mediniu tilteliu. Pavasarį Minija tiek patvindavo, kad tiltelio net nesimatydavo, todėl į mokyklą plaukdavome valtimis. Dabar atrodo, jog lyg kažkokie antikos laikai buvo, bet tokia buvo realybė“, – juokėsi Gargždų garbės pilietis.

Jis į savo gimtinę užsuka labai retai, tačiau prisipažino, jog kaskart apsilankius, širdis dainuoja.

„Man taip smagu matyti, kaip tvarkosi ne tik Gargždai, bet ir Veiviržėnai, Endriejavas, Judrėnai, Priekulė, kiti miesteliai, Džiugu, kad jie ne nyksta, o gražėja“, – konstatavo pašnekovas.

Kviestų ragauti cepelinų

Paklaustas, ką Klaipėdos rajone, Gargžduose rodytų savo bičiuliams, kurie niekada šiame krašte nesilankė, B.Juodka nė nesvarstęs atsakė, kad pirmoji stotelė būtų Gargždų parkas.

„Tiesą sakant, nežinau, kaip jis dabar atrodo, bet seniau jis buvo labai gražus. Be to, tuo metu parkas buvo ir kultūros bei sporto židinys. Prie jo stovėjo mediniai kultūros namai, kuriuose veikė kino teatras, vykdavo šokiai, koncertai. Parke buvo įrengtos krepšinio aikštelės, tinklinio aikštynas. O paėjus toliau, leidžiantis Minijos link, atsiveria įstabus vaizdas į slėnį, nes upė toje vietoje daro vingį. Tiesiog kurortinė vieta“, – vaizdžiai pasakojo B.Juodka.

Jis pabrėžė, jog svečius būtinai nusivestų į visiems gargždiškiams žinomą kavinę pavaišinti cepelinais. „Jie buvo patys žymiausi ir skaniausi visoje Lietuvoje. Tikiuosi, kad tokie ir išliko“, – juokėsi pašnekovas.

Jis bičiulius neabejotinai pavežiotų ir po Klaipėdos rajono seniūnijų centrus.

„Pavyzdžiu, Priekulė juk yra tikras šedevras, tikras istorijos perlas. Ir visi Klaipėdos rajono miesteliai yra išskirtiniai. Kitaip tariant, ekskursija po Klaipėdos rajoną, kur galima prisiliesti ir prie Mažosios Lietuvos istorijos, tikrai nebūtų nuobodi“, – visus aplankyti šį kraštą kvietė B.Juodka.

Istorija

Klaipėdos rajonas suformuotas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Klaipėdos apskrities 24 apylinkių ir Plungės apskrities 2 apylinkių.

Centras – Klaipėda, nuo 1952 m. gegužės 25 d. – Gargždai. 1950–1953 m. rajonas priklausė Klaipėdos sričiai.

1958 m. Gargždų miestelis pertvarkytas į miesto tipo gyvenvietę, 1965 m. – į rajono pavaldumo miestą.

1959 m. prijungtos panaikinto Priekulės rajono 8 apylinkės ir Priekulė, 1962 m. – Plungės rajono 2 apylinkės, Šilalės rajono 1 apylinkė, Šilutės rajono 1 apylinkė ir dalis kitos apylinkės. 1965 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

1995 m. įkurta Klaipėdos rajono savivaldybė. Gargždų gyvenvietė Garisdos vardu pirmą kartą paminėta 1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo žemių dalybų akte. Nuo 1563 m. minimas Gargždų valsčius.

Savivaldą ir herbą miestas gavo 1792 m.

1918 m. Lietuvai tapus nepriklausoma, Gargždai – valsčiaus centras. Per Antrąjį pasaulinį karą miestelis sudegė.

Nuo 1960 m. formavosi Gargždų pramonės zona.

1965 m. pastatytas statybinių medžiagų kombinatas buvo viena stambiausių statybinių medžiagų gamyklų Pabaltijyje. Šią gamyklą statant reikėjo daug darbo jėgos – čia statybose įsidarbino nemažai grįžusių iš Sibiro tremties žmonių.