Klaipėdos prestižas kai kam – nieko vertas?

Visą vasarą švęsime

Šiemet Klaipėdą, kaip žadama, aplankys rekordiškai daug – net aštuonių dešimčių kruizinių laivų keliautojai. Krantinė kol kas remontuojama, ar pavyks ją sutvarkyti iki gegužės 11-osios, kai atplauks antras kruizinis laivas, dar nežinia.

Šią vasarą mūsų miestą gali aplankyti 85 tūkst. kruizinių laivų keleivių ir jų įgulų nariai.

Gegužės 21-ąją ne tik klaipėdiečiai, bet ir artimiausi kaimynai latviai norės pamatyti išskirtinį Klaipėdos renginį – laivų paradą. Tuomet dauguma žiūrovų būriuojasi Kruizinių laivų terminale. Tik maža jų dalis stebi mariose pasirodančius laivus nuo Šiaurinio rago.

Netruks ateiti birželis, kai 23–26 d. Klaipėdoje vyks analogo Lietuvoje ir Europoje neturintis renginys – mūsų mieste bus trečią kartą pristatomi UNESCO saugomi į nematerialaus kultūros paveldo apsaugos sąrašus įtraukti tradicinės kultūros elementai.

Tai bus tarptautinis festivalis, į Klaipėdą atvyks devynių šalių atstovai. Festivalio metu numatoma 30 renginių.

Liepa šiemet taip pat bus ypatinga – milžiniški renginiai su gausybe svečių, dalyvausiančių pasirodymuose.

Liepos 6–9 d. vyks ypatingas Pilies džiazo festivalis, jame dalyvaus atlikėjai iš JAV, Prancūzijos, Izraelio, Italijos.

Šiemet jis išskirtinis dar ir todėl, kad beveik pusė projektų bus drauge su Ukrainos džiazo muzikantais. Taip siekiama palaikyti karo niokojamos šalies kultūros bendruomenę.

"Nors tokiomis sąlygomis labai sudėtinga derinti ir planuoti bendrus renginius, bet mes tai darome ir tikimės, kad viskas pavyks", – vylėsi festivalio vadovė Inga Grubliauskienė.

Liepos 13–17 d. uostamiestį užlies kitokios muzikos ir kultūros gerbėjai iš visos Europos. Į Klaipėdą po 13 metų grįš tarptautinis folkloro festivalis "Europiada".

Laukiama atvykstant 2 tūkst. jo dalyvių.

Pagal seną tradiciją jų koncertai vyks įvairiose senamiesčio ir centrinės miesto dalies vietose.

O paskutinį liepos savaitgalį miestą užlies grandiozinė Jūros šventė, kuri peraugs į miesto 770-ojo gimtadienio šventę.

Užmojai: šiemet Klaipėdos senamiestyje vyksta darbai – tvarkomos kai kurios vietos, kurios ateityje galbūt taps miesto puošmena. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vaizdas – tarsi per karą

Tie, kas jau yra buvę Klaipėdoje, nustebs. Miestas išties gražėja – dešinioji Dangės krantinė virto gražiai sutvarkyta, pasididžiavimo verta poilsio vieta.

Per kelerius pastaruosius metus uostamiestis pasipuošė keliomis naujomis aikštėmis ir skverais.

Bet ar šiuos grožius svečiai pamatys? Dažniausiai svečiai į miesto centrą eina Turgaus arba Žvejų gatvėmis, o neretai – kairiąja Dangės krantine.

Priėję Biržos tiltą svetimšaliai pamatys Žvejų gatvės grindinio akmenis, sukrautus į krūvas – čia tvarkoma nuotekų sistema.

Bet ir labai gerai mokantis užsienio kalbas ir išmanantis miesto aktualijas žmogus nesugebės paaiškinti, kodėl ant čia pat esančio sugriuvusio pastato matomiausioje senamiesčio vietoje kabo nuplyšęs žalias tinklas.

Klaipėdiečiai žino, kad tai legenda virtęs buvęs kino teatras "Baltija", esantis Žvejų gatvėje 3.

Legendinis jis ne tiek dėl garbingos savo praeities, kiek dėl vis nesibaigiančios jo liūdnos istorijos po gaisro, įvykusio prieš 27 metus.

1998 m. iš savivaldybės įsigiję šį statinį šiauliečiai iki šiol viso labo apdengė jį žaliu tinklu, kurį šių metų pradžios audros sudraskė.

Atsidengė ne tik liūdnas, bet ir apie griūties pavojų skelbiantis vaizdas. Sienų plytos ištrupėjusios, sunku suprasti, kaip jis dar apskritai laikosi.

Akistata: žiemos audros nudraskė nuo buvusio kino teatro tinklą ir parodė, ką jis slepia. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nesuteikia vilčių

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vadovas Gediminas Pocius, klausinėjamas apie "Baltijos" kino teatro griuvėsius, apgailestavo, kad ilgą laiką šiuo klausimu dirbusi jo pavaldinė nuo Naujųjų nebedirba.

Pernai buvo gimusi viltis, kad reikalai pajudės iš mirties taško. Siena su šiuo statiniu besiglaudžiančio daugiabučio namo gyventojai ketino pradėti renovaciją. Bet šios kalbos nutilo.

"Kol kas į apleistų pastatų sąrašą šis pastatas nebus įrašytas, nes įstatymo pakeitimas įsigalios tik nuo kitų metų. Nacionalizuoti šio pastato nėra galimybės, privati nuosavybė – neliečiama, o ir pastatas nėra kultūros vertybė. Teisės skyrius turėjo paanalizuoti teisės aktus ir pagalvoti, kokias sankcijas ar poveikio priemones galėtume taikyti savininkams. Mūsų specialistai tik periodiškai apžiūri tą pastatą, ar nėra žymių pakitimų laikančiosiose konstrukcijose", – kalbėjo G.Pocius.

Jis atviravo, kad savininkei siūlyta pasidomėti, kokia dabar būtų pastato rinkos kaina, ir jį parduoti. Tikėtasi, kad naujasis savininkas imsis darbų. Šiaulietė vis žadėdavo pagalvoti, bet tik tiek.

Gediminas Pocius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

G.Pocius teigė, kad galėtų pareikalauti uždengti pastatą nauju tinklu, susirinkti šiukšles, paremontuoti tvorą.

Šis objektas – išskirtinis.

"Galime reikalauti vykdyti nuolatinę pastato techninę priežiūrą. Jie yra pasamdę specialistą, kuris šį darbą ir atlieka. Kito panašaus pastato mūsų senamiestyje nerastume. Šis objektas – išskirtinis. Bėda ta, kad apleistų pastatų sąrašą galima būtų sudaryti savivaldybei, bet Vyriausybė dar nesudarė kriterijų. Kai savivaldybės nustatė savo kriterijus, tada pasipylė teismai, kuriuos savininkai laimėjo. Todėl dabar nebeįmanoma sudaryti apleistų pastatų sąrašo, nes priešingu atveju būtume įsukti į teismų karuselę. Klaipėda turėjo kelis ginčus administracinių ginčų komisijos lygmeniu, iki teismų nenuėjome", – aiškino G.Pocius.

Pasak jo, "Baltijos" savininkai mokėjo tik 0,7 proc. nekilnojamojo turto mokestį, nors jiems taikytas padidintas 3 proc. mokestis.

Taip susidarė nemenka nepriemoka, kurią turėtų išieškoti Valstybinė mokesčių inspekcija.

"Nematau logikos savininkų veiksmuose, objektas savininkams neša grynus nuostolius", – neslėpė G.Pocius.

Abejingumas: ne tik Žvejų gatvėje – liūdnas vaizdas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Labai atsiprašau"

Pabandžius telefonu prisiskambinti "Baltijos" kino teatro savininkei Reginai Radkevičienei, atsiliepė jos buhalterė.

Paprašius perduoti telefono ragelį vadovei, buhaltere prisistačiusioji teigė esą R.Radkevičienė retai pasirodo darbe.

Pagaliau susisiekus su pačia R.Radkevičiene, ši nepanoro kalbėtis su žurnalistais ir atsakyti į klausimus, kada ir ką ruošiamasi daryti su miesto piktžaizde tapusiu kino teatro pastatu.

"Neturiu apie ką su jumis kalbėti. Labai atsiprašau", – tepasakė R.Radkevičienė.

Dar nespėjus užduoti nė vieno klausimo, savininkė padėjo telefono ragelį.

Abejingumas: ne tik Žvejų gatvėje – liūdnas vaizdas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nesulaukia aktų

Šiauliečiams priklauso tik statinio sienos, žemė po juo išnuomota iki 2037 m., tad žemės nuomos sutartis galios dar 15 metų.

Uostamiesčio savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė patikino, kad laukti iki tų metų ir bjaurėtis vis labiau griūvančiomis sienomis, ko gero, nereikės.

Mat nuo šių metų pradžios įsigaliojo Žemės įstatymo pataisos, kurios labai sugriežtino statybas valstybinės žemės sklypuose.

"Jeigu sklypas naudojamas ne pagal naudojimo paskirtį, kaip yra šiuo atveju, galima nutraukti žemės nuomos sutartį. Šis pastatas išnuomotas komercinei veiklai, bet tokia veikla nevykdoma. Kažkas turėtų pradėti įstatymo vykdymo procedūrą – kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, o ji turi užfiksuoti, kad sklypas nenaudojamas. Bet vis dar nėra poįstatyminių aktų. Vyriausybė turi nustatyti visą tvarką, kaip pastatas turi būti išperkamas. Tai būtų pirmas objektas, dėl kurio būtų pradėta tokia procedūra", – kalbėjo Žemėtvarkos skyriaus vedėja.

Klaipėdos savivaldybės valdininkai tikino, kad šiemet šiam objektui bus taikomas padidintas 4 proc. nekilnojamojo turto mokestis, nes per porą metų nuo statybos leidimo išdavimo statyba ar rekonstrukcija nepradėta.

R.Gružienė teigė, kad kito siaubingai atrodančio pastato Didžiojoje Vandens gatvėje 28 numeriu pažymėtame sklype reikalai jau pajudėjo iš mirties taško.