Klaipėdos olimpinė garbė

2016-08-05 05:00:00
Asta Dykovienė
Teksto dydis:
Spausdinti

K.Budrys (dešinėje) nostalgiškai pamena, kaip lygiai prieš ketverius metus Londono olimpinėse žaidynėse jam buvo suteikta garbė nešti olimpinį deglą. Asmeninio archyvo nuotr.
K.Budrys (centre) su krepšininku M.Paulausku (kairėje), Miuncheno olimpinių žaidynių (1972 m.) čempionu ir Meksiko žaidynių (1968 m.) bronzos medalininku. "Klaipėdos" archyvo nuotr.
Atlantos olimpinėse varžybose (1996 m.) nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė. "Klaipėdos" archyvo nuotr.
Gintautas Umaras "Klaipėdos" archyvo nuotr.
Medalininkas: klaipėdietis dviratininkas A.Kasputis – taip pat iš Seulo į savo gimtąjį miestą parvežė auksą. Asmeninio archyvo nuotr.
Dar vienas uostamiesčio dviratininkų plejados atstovas J.Romanovas Lietuvai atstovavo Atlantos olimpinėse žaidynėse 1996-aisiais. Vytauto Petriko nuotr.
Penkiakovininkas A.Zadneprovskis dalyvavo net keturiose olimpiadose. Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdietė lengvaatletė L.Grinčikaitė prestižinėje 100 m bėgimo rungtyje Pekino olimpiadoje (2008 m.) laimėjo 14 vietą. Vytauto Petriko nuotr.
Keturiose olimpiadose dalyvavusio klaipėdiečio sunkiaatlečio R.Vyšniausko aukščiausias pasiekimas – penkta vieta Atėnų olimpinėse varžybose (2004 m.). Vytauto Liaudanskio nuotr.
Aurimas Didžbalis Vytauto Petriko nuotr.

Klaipėdietį Kazimierą Budrį, kuriam prieš ketverius metus Londono olimpiadoje kartu su buvusia plaukike olimpiete Birute Užkuraityte-Statkevičiene buvo suteikta garbė nešti olimpinę ugnį, naujų žaidynių išvakarėse vėl apima jaudulys. Juk tai – svarbiausias įvykis visų sportininkų gyvenime. Nors uostamiestis olimpiečių užaugino ne itin daug, dar mažiau – čempionų, tačiau visi jie šiandien – sporto istorijos legendos.

Atmintyje – liepsnojantis deglas

K.Budrys laukia jau šiąnakt prasidėsiančio Rio olimpiados starto, nors Šeimų krepšinio turnyro iniciatorius pats niekada nebuvo olimpiečiu, prieš ketverius metus jam nusišypsojo laimė.

Už nuopelnus populiarinant sportą jam buvo patikėta nešti olimpinę ugnį Londono žaidynėse.

Iš 8 tūkst. olimpinės ugnies gyvosios grandinės dalyvių 28 numeriu pažymėtais marškinėliais K.Budrys 2012 m. liepos 18 d. Ašfordo mieste, kaip pats teigė, smaugiamas jaudulio, bėgo rankose tvirtai laikydamas svarbiausią sporto žaidynių simbolį.

"Sunku nusakyti jausmą, kuris mus buvo apėmęs. Emocijos buvo tokios stiprios, kad ašarą spaudė. Su didžiausia pagarba buvo sutikti tie, kurie nešė ugnį į Londoną. Pamenu, Ašforde atsivėrė didieji bažnyčios vartai ir pro juos plūstelėjo minia, visi mus sveikino, plojo ir džiaugėsi. Tai buvo neišdildomas įspūdis. Nešti olimpinę ugnį už Lietuvą – viso mano gyvenimo darbų įvertinimas", – prisiminęs ketverių metų senumo įvykius džiaugėsi K.Budrys.

Be Klaipėdos atstovo garbė nešti deglą tada teko ir vienai tituluočiausių šalies plaukikių Birutei Statkevičienei, olimpiniam čempionui legendiniam krepšininkui Modestui Paulauskui ir įvairių socialinių projektų globėjui Antanui Zabuliui.

Grįžęs į Lietuvą K.Budrys trikampį deglą su 8 tūkst. skylučių (tiek garbingų žmonių nešė Londono olimpinių žaidynių ugnį) dovanojo sportininkų namų muziejui, nors kolekcininkai už jį iškart po ceremonijos siūlė beveik 8 tūkst. svarų ir net pinigus parodė, tačiau K.Budrys nesusigundė.

Pirmieji miesto olimpiečiai

Sporto istorijos žinovas Algirdas Plungė teigė, kad pats pirmasis klaipėdietis, dalyvavęs olimpinėse žaidynėse, buvo Haris Šveminas.

Klaipėdos kraštas tik penktus metus buvo Lietuvos dalis, kai 22 metų atletas išvyko į Amsterdamo olimpiadą 1928 m.

Sprinteriui žaidynių startai buvo ne itin sėkmingi, H.Šveminas 200 m bėgimo rungtyje su kitais sportininkais tarp 62 dalyvių dalijosi 31–44 vietomis.

Tačiau Klaipėda olimpiečių gausa ir vėliau pasigirti negalėjo, be olimpinio čempiono krepšininko M.Paulausko (apie jį – vėliau), iš uostamiesčio pirmoji moteris, kuri išvyko į žaidynes, buvo ieties metikė Jadvyga Putinienė (Dunauskaitė).

Klaipėdietė debiutavo 1980 m. Maskvos olimpiadoje. Jos rezultatas buvo 11-as.

Auksinių dviratininkų kalvė

Klaipėdą drąsiai galima vadinti auksinių dviratininkų kalve. Vien olimpiadose per visą istoriją dalyvavo 18 uostamiesčio dviratininkų.

Iš visų sporto šakų tai gausiausias skaičius olimpiečių. 1988-ieji jiems buvo vieni sėkmingiausių.

Tada Seulo vasaros žaidynėse lietuviai paskutinį kartą gaubėsi raudona TSRS vėliava.

Šioje olimpiadoje du aukso medalius iškovojo laikinai Klaipėdoje gyvenęs Gintautas Umaras. Jis, Artūras Kasputis ir du rusai laimėjo 4 km komandų persekiojimo lenktynes, o individualiai G.Umaras buvo greičiausias 4 km asmeninėse persekiojimo lenktynėse.

Tad iš Pietų Korėjos į Klaipėdą buvo parvežti net trys aukso medaliai.

Galėjo būti ir vienu aukso medaliu daugiau, tačiau TSRS rinktinei vadovavę Rusijos treneriai lemiamoms varžyboms į komandą neįtraukė Gintauto brolio Mindaugo Umaro.

Tai buvo patys geriausi olimpiniai metai Klaipėdai, kai čia buvo parvežti net trys olimpiniai aukso medaliai.

"G.Umaras – vienintelis Lietuvos sportininkas, tose pačiose olimpinėse žaidynėse pelnęs du aukso medalius. Jį treniravo klaipėdietis treneris Narsutis Dumbauskas. G.Umaras čia treniravosi du olimpinius ciklus, manyčiau, jį galėtume vadinti Klaipėdos sportininku. Jau 1984 m. jo rezultatai buvo tokio lygio, kad jis gerino pasaulio rekordus, deja, Los Andželo olimpiadą Tarybų Sąjunga boikotavo ir G.Umaras joje nedalyvavo", – apgailestavo A.Plungė.

G.Umaras, baigęs aktyviai sportuoti, iš mūsų miesto išsikraustė ir olimpinius medalius išsivežė į Vilnių.

Išvykus G.Umarui, Klaipėda turi tik vieną olimpinį čempioną – Artūrą Kasputį, kuris taip pat pasitraukęs iš aktyviojo sporto, liko dirbti treneriu Prancūzijoje.