Darbai nebevyksta
Klaipėdos vicemeras Algis Kamarauskas pranešė, kad jau vakar ryte Atgimimo aikštę juosianti tvora atitraukta arčiau aikštės vidurio, kad gatve palei aikštę galėtų važinėti visuomeninis transportas.
Tai reiškia, kad numatyti archeologinių kasinėjimų bei išminavimo darbai jau baigti.
Perkasose nebematyti praeities tyrėjų, išvažiavo ir sunkioji technika, kuria buvo išgabenama iš perkasų iškasta žemė bei statybinis laužas.
Aikštė nuščiuvo, žvelgiant į ją per segmentinės tvoros plyšius jaučiama laukimo nuotaika. Panašu, kad čia niekas nevyks iki rudens vidurio.
Archeologai prisikasė iki XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje šioje vietoje stovėjusių pastatų pamatų apačios.
Dabar jie rengia detalias ataskaitas, kuriose bus architektūrinių tyrimų duomenys, atliks fotogrametriją, tai yra nustatys rastų objektų formą, dydį ir padėtį, remiantis jų fotografiniais atvaizdais.
Ši medžiaga bus pateikta Vertinimo komisijai, kuri pasakys, kurie šių radinių yra vertingi bei saugotini, o kurie – ne.
Archeologams aikštėje vadovaujantis bendrovės „Statybų archeologija“ darbuotojas Donatas Zubrickas atviravo, kad turi kompetenciją kalbėti apie šių radinių vertę, bet neturi tam įgaliojimų.
XVII a. radiniai nustebino
Archeologas pasakojo, kad nuotekų tinklų tranšėjos vietoje jam su kolegomis pavyko rasti XVII a. datuojamo grindinio fragmentą.
Atidengtas apie trijų ar keturių metrų pločio ir apie 50 kvadratinių metrų ploto lauko akmenų grindinys. Archeologai stebėjosi, kaip gražiai jis sudėtas, veikiausiai juo važiavę vežimai nekėlė didelio triukšmo.
Šis radinys rodo, kad įrengiant gynybinius įtvirtinimus nebuvo sunaikinta viskas, kas šioje vietoje yra buvę iki šių darbų.
„Įdomesni dalykai yra giliau. Pradėdami tyrimus to ir tikėjomės, o šie radiniai tik patvirtina tokią nuomonę. Tai tikrai yra archeologinės vertybės. Moksliniu požiūriu, šie dalykai yra vertingesni nei dabar gerai matomi pastatų ir gatvių likučiai. Atidengti viską, kas yra likę iš to laikotarpio, galime tik nuardę vėlyvus dalykus, kuriuos dabar galima pamatyti. Mūsų rastasis XVII a. grindinys gali būti gatvės fragmentas arba istoriniuose šaltiniuose minimas žąsų turgaus grindinys. To laikotarpio Krūmamiesčio archeologijos neturime, nes šiaurinėje miesto pusėje neišliko ar net nelabai kas yra buvę, o prie šios vietos iki šiol nebuvo galimybės prieiti. Dabar gabaliuką užčiuopėme, bet daugiau atsidengti nelabai galime“, – pasakojo D. Zubrickas.
XVII a. sluoksnyje, maždaug 3,5–4 m gylyje nuo dabartinės gatvės lygio, archeologai rado šiek tiek radinių, tarp jų – olandiško tipo keraminių pypkučių fragmentų. Viena jų – ypač graži, puošta piešiniu, vaizduojančiu burinį laivą, kitoje pypkutės pusėje – inkaras ir antspaudo ženklas.
Teko pumpuoti vandenį
Šioje vietoje telkšojo gruntinis vanduo, o ir prapliupę lietūs vertė ne kartą iš perkasos vandenį išpumpuoti.
Ši vasara buvo nepalanki ne tik poilsiauti, bet ir dirbti. Archeologams šis sezonas buvo itin nelengvas.
Tikiuosi, kad aiškumo sulauksime jau šį rudenį.
Atgimimo aikštėje kasinėjant nuolat dirbo trys arba keturi atestuoti archeologai su dviem talkininkų brigadomis, stengtasi greitai ne tik atidengti pastatų ir grindinio liekanas, bet ir išgabenti žemes.
Nuo kasinėjimų aikštėje pradžios iš šios vietos buvo išgabenta apie 50 sprogmenų. Tarp jų buvo bene penkios nesprogusios vokiškos, realiai didelį pavojų kėlusios raketos.
Kiekvienas toks radinys vertė stabdyti darbus, laukti, kol išminuotojai išims sprogmenis.
„Dabar vaikštant po atidengtą teritoriją labai gerai matyti sprogimų vietos, krateriai – namų rūsiuose ir grindyse, išverstos sienos. Tai byloja apie vokiečių paliktas „dovanas“ sovietų kariuomenei“, – pasakojo D. Zubrickas.
Pasak jo, toje vietoje, kur stūksojo Lenino stovyla, buvo gilus postamentas, storas betono sluoksnis, suversta daug griuvenų. Skulptūra stovėjo ten, kur anksčiau buvo gatvė.
Projektą gali sustabdyti?
Kai Atgimimo aikštėje pradėjo ryškėti Antrojo pasaulinio karo pabaigoje sunaikinto Klaipėdos centrinės dalies kvartalo vaizdas, Vertinimo taryba pasisakė šių radinių klausimu.
Tada ne visa aikštė, o tik arčiau Muzikinio teatro esantys radiniai buvo pavadinti vertingais ir saugotinais.
Tiesa, tada pasisakyta, kad derėtų vertinti visą aikštės vaizdą.
Nuo šių išvadų priklausys šios teritorijos ateitis.
„Dėl Atgimimo aikštės projekto labiausiai bijau, kad, pripažinus dabartinius radinius vertybe, miestas liks ir be istorijos, ir be požeminės automobilių aikštelės. Tikiuosi, kad aiškumo sulauksime jau šį rudenį. Vienas dalykas – parengti architektūrinius tyrimus. Bet ką reikės su ta medžiaga daryti ir kaip rasti sprendinius, integruojant vertybes į parengtą projektą, – visai kitas dalykas. Tai taip pat ne mano kompetencijos objektas, – svarstė D. Zubrickas. – Gyvename teisinėje valstybėje, turime instituciją, kuri pasisakys, kas vertinga, o kas – ne. Man
au, iš dabar pateiktų duomenų bus galima kokybiškai ir objektyviai tai nustatyti. Tarybos sprendimą galima apskųsti, bet tam reikia turėti argumentų. Panašu, kad būtent taip bus elgiamasi, tik nežinia, ar pateikti argumentai bus pakankamai svarūs.“
Panaši padėtis jau buvo
Statant naująją Muzikinio teatro dalį buvo labai panaši situacija. Archeologai buvo atidengę XX a. pastatų liekanas, Vertinimo taryba leido juos griauti.
Po jais archeologai atidengė užpiltus gynybinio griovio sluoksnius su gausybe įdomių radinių, papildžiusių miesto praeities vaizdą, atsivėrė galimybė sutikslinti griovio buvimo vietas ir surinkti mokslui vertingos informacijos.
Kasinėjant Danės skvero vietą, aptikta XVIII a. radinių bei labai įdomios vilos „Sraigė“ su bokšteliu pamatus. Dabar pagal archeologų brėžinius ši vieta pažymėta skirtingos spalvos grindinio trinkelėmis.
Naujausi komentarai