Klaipėdos apskrityje – nerimas dėl afrikinio kiaulių maro

Aptiko 28 kritusius šernus

Užkrato židinys paaiškėjo, kai Darbėnų seniūnijoje medžiotojų klubo "Lūšis" medžioklės plotuose medžiotojai aptiko šernų gaišenų. Pirmieji kritę šernai rasti Kuniginės miške.

"Dabar jau turime 28 teigiamus mėginius. Aišku, kad tai kelia nerimą. Susitikome su Kretingos savivaldybės atstovais, seniūnais, medžiotojais. Prašėme atkreipti dėmesį ir imtis priemonių dėl kylančių grėsmių. Medžiotojai įpareigoti kas savaitę šukuoti savo medžioklės plotus", – patikino Klaipėdos departamento direktorius Antanas Bauža.

Medžiotojų būrelių paprašyta kuo aktyviau medžioti šernus.

"O mes tikriname kiaulių ūkius. Svarbiausias uždavinys – kad užkratas nepatektų į kiaulių ūkius. Nors didelių ūkių Darbėnų apylinkėse nėra, tačiau Skuode ir Salantų apylinkėse yra tokių. Kretingos rajone, palyginus su Klaipėdos rajonu, didelių kiaulininkystės ūkių irgi nėra. Čia auginama 561 kiaulė. Kretingos rajone yra registruoti 133 kiaulių laikytojai", – aiškino A.Bauža.

Spėjame, kad grybautojai išnešiojo užkratą.

Išnešiojo grybautojai?

Jei užkratas persimestų į gretimus rajonus, didelė grėsmė iškiltų stambiems ūkiams.

"Agluonėnuose auginama 23 tūkst. kiaulių. Dirba dvi didelės įmonės. Nemažų kompleksų yra ir Šilutės rajone, ten auginama 14 tūkst. kiaulių. Nustačius užkratą ūkyje, gyvulius privalu bus utilizuoti. Manyčiau, dabar jau pats laikas skersti kiaules", – sakė A.Bauža.

Specialistas paaiškino, kokiu būdu plinta afrikinis kiaulių maras.

Antanas Bauža / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Pirmasis židinys tarp šernų buvo fiksuotas Plungės rajone. Dar vienas židinys fiksuotas Latvijoje, už 20 km. Tereikėjo šiek tiek laiko, ir maras aptiktas Darbėnų miškuose. Spėjame, kad grybautojai išnešiojo užkratą. Tuo metu kaip tik buvo grybų sezonas. Kol kas fiksavome užkrato paplitimą tik tarp šernų. Reikia pabelsti į stalą, kad tik neišplistų po ūkius", – kalbėjo A.Bauža.

Specialistas paaiškino, kad sparčiausiai virusą perneša ne gyvūnai, o žmonės.

"Nors žmogus ir dvikojis, bet jis sparčiau platina ligą. Iš miško su technika ir įrankiais, o ypač ant batų labai greitai galima parsinešti į ūkį užkratą. Su malkomis jo neparveši. Malkas į krosnį dėsi. O jei tais pačiais batais dėvėdamas tiesiai nueisi prie savo naminių gyvulių, užkratą tikrai gali parnešti", – pasakojo A.Bauža.

Šalyje – 93 užsikrėtę šernai

Kol kas medžiotojai vargsta po miškus rankiodami gaišenas. Aptikę kritusį šerną, jo mėginį siunčia į laboratoriją, o patį gyvūną privalu užkasti žemėje itin giliai.

"Gamtiniu būdu, natūraliai šis užkratas per metus gali plisti 20 kilometrų. Tai nėra daug", – sakė A.Bauža.

Šiuo metu šalyje užfiksuotos 89 vietos, kur nustatytas afrikinis kiaulių maras. Liga nustatyta 93 šernams.

Afrikiniu kiaulių maru serga tik naminės ir laukinės kiaulės – šernai.

Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas nepavojingas.

Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų.

Afrikinis kiaulių maras yra žmonėms nepavojinga liga – jie nesusirgs, net jei suvalgytų užkrėstos mėsos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užtikrina gyventojus, jog Lietuvoje parduodama kiauliena yra saugi vartoti.