Taptų traukos centru
Šv. Juozapo Darbininko parapijos klebonas Viktoras Ačas teigė, kad idėja apie lurdo įrengimą kilo iš įvairių žmonių pasisakymų ir svarstymų. Klebonas pastebėjo, kad apie tai kalbėdavo ir bendruomenės nariai, ir svečiai.
Parapijos Pastoracinėje taryboje buvo nuspręsta parengti maketą, kuris padėtų geriau įsivaizduoti, kaip ši erdvė galėtų atrodyti.
Svarstoma sutvarkyti apleistą kampelį ir jį paversti dvasingumo centru, pritrauksiančiu tiek vietinius, tiek turistus.
„Ten yra apleistas kampelis su akmenų krūva. Būtų galima įprasminti žmonių suvežtus akmenis, tą kampelį išvalyti, sutvarkyti ir padaryti dvasingumo centriuką“, – svarstė V. Ačas.
Jis pridūrė – kadangi bažnyčia yra šalia Sąjūdžio parko, lurdas natūraliai taptų vieta, kur žmonės po pasivaikščiojimo galėtų užsukti, o po to apsilankyti bažnyčios bokšte.
Lurdo vietoje galėtų atsirasti ir nedidelis tvenkinys, jame augtų lelijos, o aplink esančioje teritorijoje – įvairūs želdiniai.
„Reikia kalbėti, ir tada tos mintys, žodžiai materializuojasi, žodžiai virsta darbais“, – neabejojo klebonas.
Reikia kalbėti, ir tada tos mintys, žodžiai materializuojasi.
Meras idėją palaikė
Pirmasis lurdas Lietuvoje buvo įrengtas Palangoje, Birutės kalno papėdėje, grafienės Antaninos Sofijos Tiškevičienės iniciatyva.
„O po to labai išplito po Žemaitiją. Dabar ir Aukštaitijoje pradėjo statyti tuos lurdus, jau žinau ne vieną bažnyčią, kuri jį turi. Lurdas žmonėms yra labai mielas, artimas jų dvasiai ir iš savęs turi jėgą bei yra traukos centras. Žmonės šalia lurdo atranda nusiraminimą“, – kalbėjo klebonas.
Trečiadienį bažnyčioje lankęsis Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus susipažino su šia idėja ir, anot V. Ačo, ja susižavėjo.
„Apžiūrėjo ir pasakė, kad lurdas visai galėtų būti, pritartų tam. Meras irgi nori toliau gražinti Klaipėdą“, – sakė V. Ačas.
Priklausys nuo tikinčiųjų
Tačiau kol kas viskas tik svarstymų lygmenyje. Pati idėja bus plačiau pristatoma ir parapijiečiams, tad veikiausiai nuo jų priklausys, ar pavyks ją įgyvendinti.
„Čia tik pati pradžia tos idėjos. Matysime, su kokiu užsidegimu žmonės ją priims. Po to eisime prie konkrečių sprendimų. Dabar domimės, atsirado vienas architektas, kuris galbūt prisijungs prie to projekto“, – tikino V. Ačas.
Kokia galėtų būti lurdo įrengimo suma, nežinia.
„Bažnyčioje dažniausiai viskas daroma savanoriškais pagrindais. Jeigu viską darytų ne bažnyčia, tai galėtų kainuoti ir 200 tūkst. eurų, bet jeigu prisidės viena ar kita įmonė, žmonės ką nors padarys, kas nors statulą padovanos, tada gali siekti iki keliasdešimt tūkstančių eurų“, – svarstė klebonas.
(be temos)
(be temos)