Klaipėdai – satyros strėlės

"Kokteilio" analogas

Prieškario periodikoje pavyko aptikti ironiškų pastebėjimų iš Klaipėdos gyvenimo. Jie savo stiliumi labai primena šiandieninį dienraščio "Klaipėda" "Kokteilį".

"Klaipėda. (Kozaken! Kozaken!) Šiomis dienomis į Klaipėdą įplūdo kazokai. O vokiečiai jų povelniškai bijo. Tik šį kartą nė vienam vokiečiui pilvo nepradūrė ir ponėvalia vokietaičių neišgėdino. (O kas už pinigus daroma, tai žinoma laisva valia. Red.) Sunešė vokiečiai paskutinius centus tokiems sušvelnėjusiems kazokams ir klausosi, ką jiems pagėdos už tai. Ogi kad užtrauks "Bože caria chrany!", kad net salės sienos čiut, čiut į uostą nesuvirto.
Pabūgo vokiečiai. Jei jau šitaip gieda, tai bemaž betrūksta iki tikro "Gefahr" (vok. pavojus). Dabar laksto vokiečiai pilnu strioku ir kito nieko negirdėti iš jų lūpų, kaip "Kozaken und kozaken". Klaipėdietis."

Dar vieną šmaikštų pastebėjimą "Naujojoje spaktyvoje" suraitė satyrikas, pasirašęs slapyvardžiu Servus.

"Klaipėdos autonominė policija pasižymėjo beveik genialiu sumanymu: tardyti kiekvieną žmogų, kuris nešioja juodą skrybėlę ir juodą paltą. Pradėjo nuo Ernesto Galvanausko, kurį klausinėję, kaip jis drįsęs užsivilkti juodą paltą, nes viena užsienietė vokietė sapnavusi, kad ją užpulsiąs vyras, apsivilkęs juodu paltu ir dar juodesne skrybėle. Tai dar pusė bėdos, bet tas vyras buvęs 50 metų. Ponia išvažiavusi į Vokietiją, o Klaipėdos policija labai susirūpino, nes kokia policija, jei atvažiavusią vokietę kankina baisūs sapnai ir jos nepasigaili... Dabar klaipėdiečiai apgulė siuvėjus, siudindamiesi raudonus, mėlynus paltus, nes nežino dienos nė valandos, kada kokia Gretė ar Luiza bus nesuprasta ir susapnuos esanti užpulta vyro su juodu paltu. Giliau reikalus permatantieji laukia oro atšilimo, kada galės vaikščioti vienmarškiniai ir nuplauti Klaipėdos vyrų gėdą."

Pokštų herojus – kompozitorius

Be politinių-tautinių anekdotų apie klaipėdiečius, pasirodydavo ir visai, regis, nekaltų apie kai kuriuos kultūros ir meno veikėjus. Nežinia kodėl užkliuvęs kompozitorius Stasys Šimkus, tačiau apie jį žurnaluose vis pasitaikydavę juokų.

Gal dėl to, kad muzikas, pasak amžininkų, buvęs didelio temperamento, ūmus, neišsenkamos energijos. Štai vienas toks juokas, išspausdintas "Aitvare".

"Klaipėdoje, priešais "Ryto" viešbutį stovėdamas ubagas griežia smuiku vienos mūsų kompozitoriaus S.Šimkaus komponuotos liaudies dainelės motyvą. Staiga atsiveria viešbučio langas, pasirodo raudonas pilnas veidas – tai pats kompozitorius. "Po šimts velnių, – susikeikė jis. – Nejaugi tu, avies galva, nepastebi, kad vietoj fis-mol turi f-dur imti?" Kitą dieną S.Šimkus ties Berliner Hof mato tą patį muzikantą apspiestą žioplių, su iškaba ant krūtinės: "Kompozitoriaus S.Šimkaus mokinys."

"Aitvaras" net skiltyje "Meteorologijos stoties pranešimas apie rytdienos orus" atrado vietos kompozitoriaus pavardei.

"Laisvės alėjoje: debesys iš neištirtos lig šiol medžiagos ir lietus iš žemės. Aleksote: ruduo, varlės posėdžiauja fizikos-chemijos institute ir rengiasi išlėkti į šiltuosius kraštus. Rotušės aikštėje: priešpiet – saulėta, po pietų – mėnesiena. Šančiuose: polska pavietrė ir brazilfoniškos dujos. Slabodkėje: rytą – mėnesiena, dieną – sniegas, naktį – auksakaliai bruzda. Provincijoje. Panevėžys: neapsakoma kaitra, žydi magnolijos, finikai noksta. Šiauliuose: vis dar nepastovu. Rokiškyje: patapui nesibaigiant, pradėta statyti arka, gyventojai žada plaukti į Šatrijos kalną. Klaipėdoje: štilštandas, štumzinas, devynios galybės donerveterių ir Šimkus koncervatorijoje."

Satyrikai nepraleido ir kompozitoriaus pasitraukimo iš Klaipėdos muzikos mokyklos direktoriaus posto.

"Mūsų mylimas kompozitorius S.Šimkus "linksmai" apleido Klaipėdos muzikos mokyklos direktoriaus vietą, protestuodamas, kad su juo nekorektiškai pasielgta ir kad jis išmestas nešvariu kovos būdu. Visą tai padarę "trubadūrai" auklėtiniai. Be to, kompozitorius Šimkus įsitikinęs, kad su jo pasitraukimu iš muzikos mokyklos vadovybės, Lietuvoje muzika išnyksianti, ko neturėtų būti. (Apverktinas dalykas. Red.) Mokyklai vadovauti įsiveržė muzikas Žilevičius. Auklėtiniai nenusiminę, nes Žilevičius turįs surinkęs daug iš senovės užsilikusių birbynių, švilpukų, ragų ir t.t., su kuo turės užsiėmimo. Kompozitorius Šimkus išplaukė Amerikon. Svirplys muzikontas."

Modernių posmų parodijos

Satyrikų plunksnos neišvengė ir dar vienas egzotiškas Klaipėdos kūrėjas – poetas Salys Šemerys-Šmerauskas. Jo posmus "Aitvare" parodijavo toks Bautrius.

"Iš Salio Šemerio poezų

I.

Guliu sau išsiskėtęs skėtiškai per dieną
Ir į lubas vis spjaudau statmenai.
Kai nusibosta, pradedu į sieną,
Ir taikau, kad priliptų būtinai.

II.

Paskui... gal koks gudrus virėjas tolimaisiais amžiais
Mane kaip dešrą su kopūstais sudarys,
Ir storas ponas, per pietus mane suvalgęs,
Tik nusispjaus: "Fu, tai ne veršis, o pernykštis kumelys."
Murai-Sezra slapyvardžiu pasirašęs satyrikas pateikė savo versiją iš A.Venclovos rinkinio "Klaipėdos skersgatviuos".
"Jauna širdis – jaunų jausmų pritvinko.
Pilve – didžiausi uraganai.
Ne veltui aš suvalgiau šiandien visą šinką –
Tai mat, kas darosi, Antanai!
Pavalgius – ko daugiau norėtina?
Nejaugi kauksi kaip šuva?
Užlipk verčiau ant stogo, spjauk į gatvę
Ir rodyki pasauliui – anava!
Ne. Dar geriau. Tu atsigulk po melsvo šilko uždangų
Kvadratais ir kęski badymą buities vinių.
O jei kas norės tave prikelti,
Tai tokį priešą keiki – po velnių!"

Taigi tarpukariu Klaipėdos kraštas ir jo gyventojai buvo atsidūrę Lietuvos satyrikų akiratyje. Nuo satyrikų kliuvo ne tik politikams, naciams, bet ir ryškioms kultūros asmenybėms. Išskirtina tai, kad Vilniaus krašto klausimas, skirtingai nei Klaipėdos, šiuo atveju netapo pokštų objektu.