- "Klaipėdos" inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš kelerius metus Norvegijos sostinė Oslas paskelbė apie planus nuo 2019-ųjų neleisti įvažiuoti automobiliais į miesto centą, o dar po kiek laiko paviešino ir kitą ambicingą tikslą – 2025 m. čia bus uždrausta pardavinėti automobilius su benzininiais ar dyzeliniais varikliais.
Atsikratyti automobilių siekia ne tik didieji pasaulio miestai – apie tokius planus vis dažniau prabyla ir Klaipėda.
Oro taršos mažinimo klausimu kol kas daugiausia nuveikė tokie miestai, kaip Oslas, Madridas, Hamburgas, Kopenhaga, Paryžius, Londonas, Briuselis. Madride šiuo metu rengiami projektai, 24 judriausias šio miesto gatves paversiančias patogesnėmis judėti pėsčiomis ar dviračiais nei automobiliais. Taip per artimiausią dešimtmetį Madride tikimasi sumažinti automobilių.
Šis projektas vadinamas "Žaliuoju tinklu", o jo tikslas, kad kuo daugiau miesto vietų būtų lengvai pasiekiamos pėsčiomis ar važiuojant dviračiu. Iki 2035-ųjų "Žaliasis tinklas" turėtų būti aprėpęs jau apie 40 proc. miesto.
Nuo Madrido neatsilieka ir Kopenhaga. Bent pusė jos gyventojų tvirtina į darbą riedantys dviračiu. Tokius rezultatus miestui pavyko pasiekti dar 1960-aisiais, pradėjus diegti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklus. Dauguma Briuselio centrinių gatvių irgi yra skirtos vien tik pėstiesiems. Dėl to Europos sostinė yra antra pagal zonų tik pėstiesiems skaičių Europoje po Kopenhagos.
Pasak Klaipėdos mero pavaduotojo Artūro Šulco, nors kur kas lėčiau, šia linkme juda ir Klaipėda. Kadangi ES vykdo taršos mažinimo politiką, tam tikrus įsipareigojimų turi ir Lietuva.
"Didžiuosiuose miestuose, taip pat ir Klaipėdoje, iki 2030-ųjų aplinkos oro tarša, kurią sukelia transportas, turi būti sumažinta iki 50 proc. Miestų centruose apskritai siekiama nulinės emisijos. Todėl šiuo tikslu Europos miestai rengia Darnaus judumo planus ir kelia sau uždavinius. Tokios valstybės kaip Norvegija ar Danija tikisi tai padaryti anksčiau, iki 2025-ųjų metų uždrausdamos vidaus degimo variklius arba iškastiniu kuru varomas transporto priemones. Taip pat neįsileisdamos į rinką minėtų automobilių. Analogiškų priemonių imasi Hamburgas, Paryžius. Lietuvos savivaldybės tokių instrumentų neturi. Pas mus savivaldos teisė apskritai labai menka", – įsitikinęs A.Šulcas.
Vis dėlto Klaipėdos darnaus judumo plane numatytos įvairios priemonės ir sprendimai, pagerinsiantys susisiekimo infrastruktūrą, padėsiantys spręsti transporto spūsčių ir taršos problemas. Tai padaryti planuojama iki 2030-ųjų.
"Prieš trejetą savaičių gavome pritarimą iš Susisiekimo ministerijos, patvirtinus miesto tarybai, pradėsime jį įgyvendinti. Plane numatomi būdai, kaip mes mažinsime taršą mieste", – sakė A.Šulcas.
Ne tik Darnaus judumo, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybės strateginiame plėtros plane numatyta tapti aplinkai nekenksmingu, žaliuoju miestu, vykdyti prevencines aplinkosaugos priemones, siekiant neviršyti leistinų oro taršos kietosiomis dalelėmis (KD10) normatyvų.
Klaipėdos vicemero teigimu, reikėtų nepamiršti, kad labiausiai aplinkos orą teršia ne tik gyventojų automobiliai ar viešasis transportas.
"Svarbu suvokti ir tai, kad didžiausias kiekis teršalų sklinda iš lėktuvų ir laivų, ir tik po to eina geležinkelis, sunkusis transportas. Į Klaipėdos uostą kasdien įplaukia laivai, jiems taikomi kur kas mažesni taršos reikalavimai. Išties esame nepavydėtinoje situacijoje. Mūsų Darnaus judumo plane numatyti tam tikri koridoriai ir zonos, kuriuose ateityje neliks taršaus transporto. Taip pat užsibrėžta plėtoti bevariklį transportą. Šis planas buvo plačiai aptarinėjamas bendruomenėje ir derinamas su įvairiomis institucijomis", – pasakojo A.Šulcas.
Anot pašnekovo, civilizacija vystosi pašėlusiu greičiu, ir tai, kas vakar atrodė naujovė, šiandien – savaime suprantamas dalykas. Todėl būtų naivu nepritarti toms ekologinėms idėjoms, apie kurias šiandien taip garsiai kalba Skandinavijos šalys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis6
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų12
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai6
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba4
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?23
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...