Klaipėda seks norvegų pavyzdžiu

Atsikratyti automobilių siekia ne tik didieji pasaulio miestai – apie tokius planus vis dažniau prabyla ir Klaipėda.

Oro taršos mažinimo klausimu kol kas daugiausia nuveikė tokie miestai, kaip Oslas, Madridas, Hamburgas, Kopenhaga, Paryžius, Londonas, Briuselis. Madride šiuo metu rengiami projektai, 24 judriausias šio miesto gatves paversiančias patogesnėmis judėti pėsčiomis ar dviračiais nei automobiliais. Taip per artimiausią dešimtmetį Madride tikimasi sumažinti automobilių.

Šis projektas vadinamas "Žaliuoju tinklu", o jo tikslas, kad kuo daugiau miesto vietų būtų lengvai pasiekiamos pėsčiomis ar važiuojant dviračiu. Iki 2035-ųjų "Žaliasis tinklas" turėtų būti aprėpęs jau apie 40 proc. miesto.

Nuo Madrido neatsilieka ir Kopenhaga. Bent pusė jos gyventojų tvirtina į darbą riedantys dviračiu. Tokius rezultatus miestui pavyko pasiekti dar 1960-aisiais, pradėjus diegti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklus. Dauguma Briuselio centrinių gatvių irgi yra skirtos vien tik pėstiesiems. Dėl to Europos sostinė yra antra pagal zonų tik pėstiesiems skaičių Europoje po Kopenhagos.

Pasak Klaipėdos mero pavaduotojo Artūro Šulco, nors kur kas lėčiau, šia linkme juda ir Klaipėda. Kadangi ES vykdo taršos mažinimo politiką, tam tikrus įsipareigojimų turi ir Lietuva.

"Didžiuosiuose miestuose, taip pat ir Klaipėdoje, iki 2030-ųjų aplinkos oro tarša, kurią sukelia transportas, turi būti sumažinta iki 50 proc. Miestų centruose apskritai siekiama nulinės emisijos. Todėl šiuo tikslu Europos miestai rengia Darnaus judumo planus ir kelia sau uždavinius. Tokios valstybės kaip Norvegija ar Danija tikisi tai padaryti anksčiau, iki 2025-ųjų metų uždrausdamos vidaus degimo variklius arba iškastiniu kuru varomas transporto priemones. Taip pat neįsileisdamos į rinką minėtų automobilių. Analogiškų priemonių imasi Hamburgas, Paryžius. Lietuvos savivaldybės tokių instrumentų neturi. Pas mus savivaldos teisė apskritai labai menka", – įsitikinęs A.Šulcas.

Vis dėlto Klaipėdos darnaus judumo plane numatytos įvairios priemonės ir sprendimai, pagerinsiantys susisiekimo infrastruktūrą, padėsiantys spręsti transporto spūsčių ir taršos problemas. Tai padaryti planuojama iki 2030-ųjų.

"Prieš trejetą savaičių gavome pritarimą iš Susisiekimo ministerijos, patvirtinus miesto tarybai, pradėsime jį įgyvendinti. Plane numatomi būdai, kaip mes mažinsime taršą mieste", – sakė A.Šulcas.

Ne tik Darnaus judumo, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybės strateginiame plėtros plane numatyta tapti aplinkai nekenksmingu, žaliuoju miestu, vykdyti prevencines aplinkosaugos priemones, siekiant neviršyti leistinų oro taršos kietosiomis dalelėmis (KD10) normatyvų.

Klaipėdos vicemero teigimu, reikėtų nepamiršti, kad labiausiai aplinkos orą teršia ne tik gyventojų automobiliai ar viešasis transportas.

"Svarbu suvokti ir tai, kad didžiausias kiekis teršalų sklinda iš lėktuvų ir laivų, ir tik po to eina geležinkelis, sunkusis transportas. Į Klaipėdos uostą kasdien įplaukia laivai, jiems taikomi kur kas mažesni taršos reikalavimai. Išties esame nepavydėtinoje situacijoje. Mūsų Darnaus judumo plane numatyti tam tikri koridoriai ir zonos, kuriuose ateityje neliks taršaus transporto. Taip pat užsibrėžta plėtoti bevariklį transportą. Šis planas buvo plačiai aptarinėjamas bendruomenėje ir derinamas su įvairiomis institucijomis", – pasakojo A.Šulcas.

Anot pašnekovo, civilizacija vystosi pašėlusiu greičiu, ir tai, kas vakar atrodė naujovė, šiandien – savaime suprantamas dalykas. Todėl būtų naivu nepritarti toms ekologinėms idėjoms, apie kurias šiandien taip garsiai kalba Skandinavijos šalys.