Praėjusią savaitę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė bendradarbiavimo sutartis net su trimis Jungtinių Amerikos valstijų uostais – Majamiu, Naujuoju Orleanu ir Hiustonu.

Formalūs įsipareigojimai

Dabar Klaipėda turi daugiausiai sutarčių su JAV uostais. 2012 metų sausį JAV lankantis tuomečiam Uosto direkcijos vadovui Eugenijui Gentvilui, sutartys buvo pasirašytos su Virdžinijos ir Filadelfijos uostų administracijomis.

Bendradarbiavimo sutartys su JAV uostais yra labiau kosmetinio pobūdžio – tarsi geros valios išraiška. 2012 metais pasirašytos sutartys su Virdžinijos ir Filadelfijos uostų administracijomis – beveik identiškos.

Uostai susitarė bendradarbiauti plėtojant tarpusavio laivybos linijas, taip pat keistis informacija apie regionų ekonomikos ir laivybos vystymą, krovinių judėjimą, veiklos planus.

Abu šie susitarimai viešai paskelbti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tinklalapyje.

Naujosios bendradarbiavimo sutartys su JAV Majamio, Naujojo Orleano ir Hiustono uostais, matyt, bus taip pat panašios.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus teigė, kad bendradarbiavimas su tais uostais atveria platesnes galimybes plėtoti verslo, transporto ryšius tarp JAV ir Europos rinkų.

Šios sutartys Lietuvai atvers naujas eksporto galimybes, padės už Atlanto skleisti žinią apie mūsų uosto potencialą.
Įprasta, kad panašiose bendradarbiavimo sutartyse tarp uostų nenumatoma kokių nors konkretesnių planų, siejamų su investicijomis.

Skirtingi JAV uostai

JAV uostai, su kuriais Klaipėda yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis, – skirtingi.

Majamis tituluojamas pasaulinės kruizinės laivybos Meka. Jame per metus lankosi apie 4 mln. kruizinių laivų keleivių. Iš Majamio driekiasi 13 intensyvios laivybos kruizinių linijų į Karibų jūros ir Lotynų Amerikos regionus, čia prasideda ir vienas iš penkių kruizų aplink pasaulį.

Majamis žinomas ir kaip konteinerių krovos uostas. Pernai jis krovė 901 tūkst. TEU konteinerių. 39 proc. krovinių sudaro apyvarta su Azijos šalimis, 52 proc. – Amerikos.

Europos regionui tenka 9 proc. Majamyje kraunamų konteinerių. Pagrindiniai jo partneriai yra Hamburgo ir Roterdamo uostai.

Misisipės deltoje įkurtas Naujojo Orleano uostas per metus krauna apie 32 mln. tonų įvairių krovinių – metalų, gumos, aliuminio, cheminių medžiagų, šaldytų produktų.

Šis uostas JAV garsėja kaip kavos su 14 tam skirtų sandėlių ir natūralaus kaučiuko uostas. Per metus Naujajame Orleane lankosi apie 1 mln. kruiziniais laivais atplaukusių turistų. Laivai švartuojami Misisipės upėje ir prie laivybos kanalų įkurtose prieplaukose.

Šiame uoste palyginti dažnai lankosi Lietuvos jūrų laivininkystės laivai. Jie yra optimalaus dydžio ir nesunkiai gali plaukti Misisipės upe ir uosto kanalais.

Prie Meksikos įlankos įkurtas Hiustono uostas. Į jį veda 52 jūros mylių ilgio kanalas. Tai vienas didesnių JAV uostų. Per metus jis krauna apie 200 mln. tonų krovinių.

Hiustonas – vienas svarbiausių JAV naftos ir jos produktų krovos uostų, čia veikia naftos perdirbimo gamyklos. Jame taip pat veikia du dideli konteinerių terminalai, yra keletas generalinių krovinių krovos centrų.

Hiustono uoste kraunama per 70 proc. visų Meksikos įlankos konteinerių. Iš šio uosto Meksikos įlankoje geriausiai išplėtotas geležinkelių tinklas į JAV žemyninę dalį.

Delaware upėje įkurtas Filadelfijos uostas patenka į JAV didžiausių uostų dešimtuką. Per metus jis krauna apie 200 mln. tonų krovinių. Pagrindiniai kroviniai čia – konteineriai, plienas, mediena, maisto produktai, "Hyundai" ir "Kia" automobiliai. Iš Filadelfijos yra laivybos linijos į Vakarų Europą. MSC laivybos kompanija iš Filadelfijos plukdo krovinius į Šiaurės jūros regiono uostus Bremerhafeną, Antverpeną, Roterdamą. CMA CGM laivai plaukia tik į Roterdamą. "Ricmers Linie" plukdo krovinius į Hamburgo ir Antverpeno uostus. Iš Filadelfijos taip pat yra tiesioginės linijos į Baltijos jūros regioną – "Spliethoff", "Wagenborg" ir "Gearbulk" be Šiaurės jūros uostų plukdo krovinius ir į Švedijos bei Suomijos uostus.

Nors iš JAV į Klaipėdos uostą nėra nė vienos tiesioginės linijos, susidomėjimas JAV uostais neatsitiktinis.
Tikimasi, kad jau šių metų pabaigoje pradėsiantis veikti pirmasis Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas artimiausiais metais galės priimti suskystintas dujas iš viso pasaulio, tikėtina – ir iš JAV.

Pasigendama kaimynų

Be minėtų penkių JAV uostų šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra 2005 metais pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Ispanijos La Korunos ir Vigo, taip pat Kinijos Čingdao uostais.

Sutartys su Ispanijos uostais – identiškos. Siekiama bendradarbiauti keičiantis informacija ir delegacijomis. Su Kinijos Čingdao uostu pasirašytoje sutartyje yra keli ketinimai – keistis žiniomis uostų valdymo, laivybos saugumo, infrastruktūros vystymo, informacinių technologijų modernizavimo srityse.

Bene svarbiausias ketinimas – didinti krovinių gabenimą tarp Čingdao ir Klaipėdos uostų Transsibiro magistrale.
2005 metų bendradarbiavimo sutartį su Čingdao uosto administracija pasirašė tuometis Uosto direkcijos vadovas Sigitas Dobilinskas. 2011 metais ji buvo perrašyta – sutrumpinta, bet esmė liko beveik tokia pat, kaip senojoje sutartyje.

Tais pačiais 2011-aisiais tuometis Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Gruzijos Batumio ir Počio uostais. Tai buvo labiau politinės nei ūkinės sutartys. Jomis formaliai siekta pagyvinti prekybą tarp Kinijos ir Lietuvos naudojantis konteineriniu traukiniu "Vikingas". Tuo pačiu tikslu 2012 metais buvo pasirašytas keturšalis susitarimas tarp Lietuvos ir Turkijos geležinkelių, Klaipėdos ir Turkijos Haydarpasa uostų.

Analizuojant įvairias Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos bendradarbiavimo su kitais uostais sutartis, į akis krenta tai, kad nėra pasirašyta jokių sutarčių su tais uostais, iš kurių tiesiogiai į Klaipėdą gabenami jūrų kroviniai.

Tokie uostai yra Kylis Vokietijos Baltijos jūros dalyje, Karlshamnas – Švedijoje, Hamburgas, Bremenhafenas, Antverpenas ir Roterdamas Šiaurės jūros dalyje.

Keista ir tai, kad Klaipėdos uostas bent srityse, kurios susijusios su laivybos saugumo, jūros ekologija, neturi sutarčių su artimiausiai esančiais uostais – Gdansku, Kaliningradu, Liepoja, Ventspiliu, Ryga.