Kandidatė turi savo favoritę (Metų klaipėdietės rinkimai)

Pirmąkart istorijoje į Metų klaipėdietės finalą pakliuvo miesto daugiabučius tvarkančios įmonės vadybininkė, nors paprastai gyventojai būna itin reiklūs šios profesijos atstovams. Klaipėdiečiai, konkursui pateikę Reginos Zavjalovos kandidatūrą ir už ją aktyviai balsavę, tikina, jog ši žmonėmis bei aplinka besirūpinanti moteris verta Metų klaipėdietės titulo. Tačiau pati pretendentė turi kitą favoritę.

Apie darbą

Kai manęs klausia, kas man yra darbas, drąsiai atsakau, kad beveik viskas. Kasryt į darbą keliuosi su dideliu džiaugsmu. Aš gyvenu darbu, man tai yra gyvenimo dalis. Visą dieną esu su žmonėmis. Kolektyvas – nemažas, žmonių yra visokių. Tad šypsena – geriausias vaistas nuo visokių pykčių. Šypsausi, ir man žmonės būna geranoriški. Tiesa, ne visada to pakanka. Būna įvairių situacijų, bet visada bandau rasti kompromisą. Stengiuosi suprasti darbuotojus, tenka įsijausti ir į jų vaidmenį. Tai padeda juos, jų norus, prašymus ar pretenzijas vertinti objektyviau. Nuostabiausia, kad žmonės tuo nepiktnaudžiauja. Jie vertina tokį požiūrį į juos, žiūri geranoriškai. Taigi dėl darbuotojų problemų neturiu. Visais atvejais stengiuosi būti jų pusėje, stengiuosi už juos kovoti. Jie tą žino ir vertina.

Apie šeimą

Mano šeima itin tradicinė – su vyru turime du vaikus. Vaikai jau suaugę, dukra studijuoja teisę, sūnus mokosi profesinėje mokykloje. Šeima yra didelis mano ramstis, palaiko visas mano idėjas ir padeda jas įgyvendinti. Jie visada mane stumia: "Tu gali, tu daryk." Šeima, kuria galiu remtis bet kuriuo momentu, yra labai svarbus dalykas. Net ir šiame konkurse mano šeima yra pagrindinė palaikymo komanda. Nors, tiesą sakant, dalyvavimas Metų klaipėdietės konkurse buvo staigmena.

Apie pomėgius

Laisvalaikiu labai mėgstu skaityti knygas. Visa šeima mėgsta knygas. Nors tai šiandien nėra pigus malonumas, bet tam yra bibliotekos. Labai patinka lietuvių autoriai, vienas mėgstamiausių – Edmundas Malūkas ir jo kūryba. Jo romanai nėra lengvi, kaip ir pats gyvenimas. O šiaip dar skaitau ir psichologinę literatūrą. Be knygų skaitymo, dažnai laiką leidžiame prie jūros, parkuose. Savaitgaliais stengiamės kuo daugiau pabūti su šeima kartu, nes per darbo savaitę tai tiesiog neįmanoma, susitinkame tik prie vakarienės stalo.

Apie Klaipėdą

Esu kilusi iš Šilutės krašto. Prieš 20 metų atvažiavau gyventi į Klaipėdą. Iš visų Lietuvos didžiųjų miestų Klaipėda man yra pati gražiausia. Klaipėda, mano akimis, yra jauki, šilta, visada pasipuošusi. Pastatai spalvingi. Aišku, žmonės turi pretenzijų, kad kažkas nugriuvę, kažkas nutrupėję, bet tuos pastatus pamažu juk tvarko. Mes gyvename Minijos gatvėje, ir matau, kaip dabar yra atnaujinami tie senieji namai. Man labai gražu. Mano kaimynės mama gyvena viename Estijos uostamiestyje, tai ji pasakojo, kad ten irgi stovi tokie pat sovietinių laikų triaukščiai, kurie atnaujinami. Tikiu, ilgainiui visa Minijos gatvė irgi susitvarkys. Ir pas mus bus gražu. Tik man labai gaila pajūrio, nes paplūdimys labai nuplautas. Kai atvažiavau čia gyventi prieš du dešimtmečius, vaizdas buvo kitoks. Kalbu apie Melnragę ir Girulius. O prie Olando Kepurės irgi tik skardis liko, nepaisant to, ten labai gražu. Džiugu, kad Smiltynėje, kur dažnai keliamės keltu pasivažinėti dviračiais, pakrantė dar išliko. Bet labiausiai čia man patinka jūros vėjas, kuris, regis, visas nereikalingas mintis išpučia iš galvos. Klaipėdą praskaidrina skersvėjai.

Gyvenimo kredo

Mano gyvenimo kredo – kuo daugiau šypsenų aplinkui. Žmonės mažai šypsosi, jei tik jie daugiau šypsotųsi, gyvenimas būtų ne toks niūrus. Reikia džiaugtis gyvenimu ir eiti į priekį, niekada nežiūrėti atgal, kad ir kaip būtų sunku, reikia eiti į priekį, tik į priekį.

Apie Metų klaipėdietę

Metų klaipėdietės konkurso sumanymas yra labai gražus. Man pačiai tapti šio konkurso dalyve buvo labai didelė staigmena. Buvau šokiruota gerąja prasme. Kaip? Kodėl? Už ką? Žinoma, labai apsidžiaugiau, bet tiek klausimų kilo. Domėjausi ir kitomis pretendentėmis, kurias žmonės pasiūlė. Mano įsitikinimu, pats tauriausias poelgis yra medikės, kuri, laukdama greitosios pagalbos, savo kūnu šildė ir taip išgelbėjo išmestą naujagimį. Tiesiog stebuklas, kad būtent medikė buvo tas žmogus, kuri dėl aplinkybių atsidūrė toje vietoje pirmoji, žinojo, ką daryti, žinojo, kad žmogaus kūno šiluma gali būti lemtinga tokiu atveju. Vėliau ir jos kolegos pripažino, kad būtent tos moters dėka vaikelis liko gyvas. Pati nežinau, kaip būčiau sureagavusi toje situacijoje. Jos poelgis man labai gražus, manyčiau, ji verčiausia Metų klaipėdietės titulo. Pati balsuoju tik už ją. Žavus poelgis, žavi moteris.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Juana

Juana portretas
Labai gražus straipsnis.

Anonimas

Anonimas portretas
Uz ka? Kodel? Uz gera darba? Bet privalai dirbti gerai,pinugus uz tai moka.))). Tai uz ka???

Eii

Eii portretas
Tu negali būti Klaipėdos išrinkta ,nes tu ne klaipėdietė nesvarbu,kad tu 20metu argi iš Klaipėdos ir jos svečių tu ne klaipėdietė
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių