Kadetai – apie jūrinę valstybę

Uostamiestyje tęsiant jubiliejinius Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio renginius, Jūrų kadetų mokykloje surengta bendrojo ugdymo mokyklų konferencija „Lietuva – jūrinė valstybė“, kurioje pranešimus parengė ir skaitė patys moksleiviai.

Jūrų kadetų mokyklos vadovė Eglė Liaučienė pabrėžė, kad tai yra mokinių konferencija.

„Renginys skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui, o patys mokiniai parengė pranešimus apie mūsų šalies, kaip jūrinės valstybės, idėją ir jos svarbą. Tikimės, kad šis renginys taps tradiciniu ir išaugs į dar didesnį nei dabar“, – teigė E. Liaučienė.

Anot direktorės, moksleivių pranešimuose atspindėti ir 1923 m. Klaipėdos krašto įvykiai, ir informacija apie Šventosios uostą, ir apie tai, kaip patys kadetai prisideda prie jūrinės valstybės puoselėjimo ir augimo dabar.

Mes, kadetai, esame jūrinės valstybės piliečiai, kai kurie mūsų ketiname sieti savo gyvenimą su jūra.

„Mes, kadetai, esame jūrinės valstybės piliečiai, kai kurie mūsų ketiname sieti savo gyvenimą su jūra. Esu Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos vienuoliktokas, čia jaučiuosi labai gerai, tikiuosi ją pabaigęs stoti studijuoti į Lietuvos karo akademiją“, – kalbėjo pranešimą konferencijoje skaitęs Titas Žemgulis.

Apie Šventosios uostą medžiagą konferencijai parengė devintokas Dovydas Lėba, kuris neslėpė, kad jaudinosi prieš pranešimo skaitymą, bet buvo tam kruopščiai pasirengęs.

„Šventosios jūrų uostas Lietuvai prieš karą tapo svarbus, kai Klaipėdą perėmė vokiečiai. Ruošiant pranešimą, buvo įdomu sužinoti, kad uostas mūsų valstybei ir tada buvo labai reikalingas. Jie net buvo įplaukos kanalą pradėję gilinti, iš Darbėnų buvo pradėtas tiesti geležinkelis susisiekimui su Šventosios uostu. Tik, man atrodo, kad jis būtų buvęs per mažas Lietuvai. Šita informacija man buvo nauja ir įdomi“, – pasakojo D. Lėba.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių