Jūrų kapitonų buriavimo patirtys

Klaipėdos universiteto mokomąjame burlaivyje “Brabander” vykęs jūrų kapitonų klubo narių susitikimas sukėlė daug prisiminimų, kurie susieti su jūrininkų buriavimu.

Pamokos “Meridiane”

Lietuvos jūrų kapitonų klube buriuojančių kapitonų nėra daug. Bet jų gali padaugėti. Kapitonų klubo pirmininkas Juozas Liepuonius užsiminė, kad ateityje svarstys galimybę į klubą asocijuotais nariais pakviesti ir Lietuvoje žinomus, nusipelniusius burlaivių ar jachtų kapitonus.

Iš pateis Jūrų kapitonų klubo bene žinomaiusias kapitonas buriuotojas Eimutis Astikas. Jaunuolį iš Vilniaus buriavimas Trakų ežeruose 1950 metais atvedė į laivybą. 1951-1957 metais E.Astikas tarnavo Klaipėdos jūreivystės mokomąjame laive “Meridianas”, pradžioje jūreiviu, o vėliau ir bocmanu, kapitono padėjėju.

“Meridiane” tik trumpesnį laiką nei E.Astikas yra plaukioję ir šiandieniniai Lietuvis jūrų kapitonų klubo nariai Sigitas Šileris, Vytautas Kaupas, Ričardas Lučka.

Nemažai kursantų, kurie “Meridiane” atliko praktiką vėliau tapo žymiais jūrininkais. Galima prisiminti ir Algirdą Kulboką, Bronių Rudzinską, Vilių Pakalniškį

Burėse švilpiant vėjui

Paskutinieji Klaipėdos jūrų kapitonai, kurie būdami studentais pajuto kas yra buriavimas, jau sulaukė 50-60 metų amžiaus.

„Didžiausia dalis Lietuvos jūrų kapitonų, kurie pajuto burių plazdėjimą, yra plaukioję su „Meridianu“. Tai vyresnės kartos jūrų kapitonai, nes „Meridianas“ kaip Klaipėdos jūreivystės mokyklos mokomasis laivas naudotas nuo 1949 iki 1968 metų, - prisiminė Lietuvos jūrų kapitonų klubo pirmininkas Juozas Liepuonius.

Pats J.Liepuonius burių plazdėjimą burlaivyje pajuto laive „Kruzenstern“, kuriame keturis mėnesius atliko praktiką šiam plaukiant iš Leningrado į Sevastopolį.

„Buvau antrojo groto komandoje. Virvėmis tekdavo kartis į laivo stiebus iki pat viršaus. Ypač įsiminė naktiniai lipimai prie stipresnio vėjo. Netgi švilpiant vėjui baimės nejusdavome“, - prisiminė J.Liepuonius. Jaunam laivavedžiui kelionė burlaiviu padarė įspūdį. Pakeliui buvo aplankyti Prancūzijos, Ispanijos uostai.

Dalis J.Liepuoniaus kartos jūrininkų ir netgi jaunesnių yra atlikę praktiką ir kituose dideliuose burlaiviuose – „Sedov“, „Tovarišč“. Kai kurie netgi sugebėjo patekti į Lenkijos burlaivius. Yra Lietuvos jūrininkų, kurie plaukiojo su „Dar Pomorže“.

Nekonvenciniai laivai

Mūsų dienomis dalis būsimųjų laivavedžių plaukioja Klaipėdos universiteto mokomuoju laivu „Brabander“.

Bėda tik, kad tiek šis burlaivis, tiek Klaipėdos universiteto mokslinio tyrimo laivas „Mintis“ yra mažesni nei 500 tonų - nekonvenciniai. Juose plaukiojančių studentų praktika neįskaitoma. Tuo tarpu didžiaisiais burlaiviais plaukiojusių anuometinių būsimųjų laivavedžių praktika būdavo įskaitoma.

Bendrai imant jūrų kapitonai nėra buriuotojai ir patys tai pripažįsta.

Ar egzistuoja tarp buriuotojų ir jūrų kapitonų tarsi nematomas nepasitikėjimo vieni kitais šešėlis?

„Plaukiant sąsiauriais didelių laivų kapitonams sveikatos daugiausiai pagadina buriuotojai ir žvejai. Buriuotojai kartais lenda per arti laivų. Geriausi žvejų laimikiai kaip tyčia yra laivybos maršrutuose“, - pastebėjo J.Liepuonius.

Tačiau Klaipėdoje, anot jo, jūrų kapitonai ir buriuotojai sutaria puikiai. Draugiški ryšiai jūrų kapitonus sieja su „Brabander“ kapitonu Valdemaru Vizbaru.