Dienos komentaras

Jungtuvės bus

Taktiškesni politologai užvakar pasibaigusius Seimo rinkimus pavadino demokratijos išbandymu. Mat naujajame parlamente ryškios daugumos neturės niekas. Todėl norint priimti sprendimą reikės tartis vieniems su kitais. Tačiau norint galima padaryti ir kitą išvadą - Lietuvoje nebeliko politinės partijos, kuriai vienai tauta patikėtų savo likimą, t.y. daugumą parlamente.

Atsiduoti vienam - labai klaidingas, nors nuo mažumės mums skiepytas poelgis. Kad nevalia apsiriboti vieninteliu partneriu, šiandien galėtų patvirtinti ir Algirdas Mykolas iš Vyriausybės. Kadaise susidėjęs su Artūru iš Seimo ir į kitus nesižvalgęs, Premjeras dėl aklos ištikimybės gali būti priverstas kraustytis iš rūmų Gedimino pr. 11.

Mat iškart po rinkimų rezultatų paskelbimo pats garsiai pareiškęs nematąs galimybės į koaliciją jungtis su Darbo partija, A.Brazauskas iš savo politinio partnerio A.Paulausko tokio pat pareiškimo neišgirdo.

Užtat neilgai trukus visuomenę pasiekė kiek kitokie socialliberalų vadovo žodžiai, kaip visada, lydimi neblėstančios politiko šypsenos. Seimo Pirmininkas pranešė neatmetąs derybų su Darbo partija galimybės. Ir nors galimybė derėtis nereiškia koalicijos pasirašymo, nemažai rinkėjų atkreipė dėmesį į šį A.Paulausko viražą.

„Algi, nepyk, taip jau išėjo. Jis jaunesnis, turtingesnis. Žodžiu, aš palieku tave“, - maždaug taip socdemų vadui turėtų skambėti politinio bendražygio pranešimas apie koalicijos iširimą dėl Viktoro Uspaskicho ir jo Darbo partijos. Be abejo, tik tuo atveju, jei, anot patarlės, sena meilė nerūdytų ir A.Paulauskas susijungtų su savo partijos augintiniu V.Uspaskichu.

Prie pasakų apie ištikimybę pripratusiems lietuviams sunku suvokti tokį „ragų klijavimą“. Tačiau mūsų šalyje draudžiama tik daugpatystė, o už neištikimybę bausmės nėra. Todėl norint išsilaikyti valdžios viršūnėje galima ir nusidėti.

Štai todėl politikoje ir neapsimoka savo ateities planuoti su vienu partneriu. Kita vertus, kaip tik dėl šių intrigų, perbėgimų bei koalicijų keitimų rinkėjai padarė išvadą - nėra skirtumo, už ką balsuoti. Suėję į Seimą parlamentarai vis tiek tarpusavyje susikergs taip, kaip jiems naudinga.

Juk ne veltui derybose dėl koalicijų daugiausiai kalbama ne apie ideologijas, bet apie pinigus. Kaip ir per vestuves, kai jaunųjų turtas aptarinėjamas iki užkimimo.