Jauni nuomininkai – lyg galvos skausmas: kaip apsiginti nuo nesąžiningų klientų?

Vietoje vieno – būrys

Rugsėjo viduryje uostamiesčio policininkai skubėjo į vieną centrinėje Klaipėdos dalyje esančio namo butą. Nedideliame būste triukšmingai linksminosi gausi paauglių kompanija.

Nuo futbolo komandos dydžio būrio klegesio linko sienos. Mažame butelyje aidėjo jaunų žmonių garsi muzika.

Policininkus iškvietė pati buto savininkė. Joana (tikrasis moters vardas redakcijai žinomas – D.J.) nuomoja šį būstą trumpam. Ir šįsyk ji parai išnuomojo butą vienam jaunuoliui.

Apie tai, kad vietoj vieno asmens atvyko daugiau nei 10 jaunuolių, moteris sužinojo pati. Šis faktas šokiravo moterį ir ji suskubo prie namo, kuriame nuomoja būstą.

Dar būdama lauke ji pro langą pamatė šmėžuojančius siluetus ir suprato, kad viena vargiai susikalbės su nepageidaujamais svečiais. Jaunimėlis buvo jau įsilinksminęs, todėl moteris net nesiryžo spausti durų skambučio.

Kviesdama policiją klaipėdietė nurodė, kad nuomojamame bute vėlų vakarą linksminasi nepilnamečiai.

Mįslė: išnuomojęs butą vienam žmogui verslininkas negali žinoti, ar į jo būstą neatskubės vandalų gauja. (Shutterstock nuotr.)

Susirinko gerų tėvų vaikai

Raminti paauglių atvykę pareigūnai aiškinosi, kas jie tokie, kiek jiems metų, ar blaivūs ir kodėl susirinko į šį butą.

Buvo akivaizdu, kad 15–16 metų mokiniai buvo pasiruošę linksmintis: atsinešė nemažai alkoholio, iš buto dvelkė ir kanapių tvaikas.

Tiesa, buteliai dar nebuvo ištuštinti, o ir "žolės" pareigūnai neberado.

Netrukus policininkai jau skambino paauglių tėvams. Visi jie tikino nežinoję, kad atžala susiruošė į vakarėlį. Paaugliai gimdytojams sakė einantys pas gerai pažįstamą draugą ar draugę. Paaiškėjo, kad linksmintis susirinko padorių šeimų atžalos.

Kai kurie suaugusieji patys atvyko išsivežti savo mokyklinio amžiaus vaikų, kitus namo pargabeno policininkai.

Nors nepilnamečių nuo 15 iki 18 metų buvimas ne namuose nėra teisiškai reglamentuotas, vaikų teisių saugotojai ragina vadovautis sveika nuovoka ir protingumo kriterijumi.

Pareigūnai įsitikinę: nepilnamečių tėvai turi žinoti, kur yra ir ką po 22 val. veikia jų vaikai.

Policininkai nefiksuoja, ar triukšmauta nuomojamame bute.

Kaip nurodė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus viršininkė Vitalija Sukauskienė, iškvietimų dėl triukšmo butuose uostamiesčio policijos pareigūnai sulaukia dažnai.

Antai per rugsėjo 26 d. parą užregistruota net 20 tokio pobūdžio pranešimų.

"Policininkai nefiksuoja, ar triukšmauta nuomojamame bute. Kai triukšmo faktas pasitvirtina, pareigūnai pirmiausia triukšmadarius įspėja žodžiu. Jei padėtis nesikeičia – pradedama administracinė teisena bute esančių asmenų arba būsto savininkų atžvilgiu", – paaiškino Klaipėdos AVPK atstovė spaudai Andromeda Grauslienė.

Andromeda Grauslienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Yra jau ir "juodasis sąrašas"

Moteris nuomoja būstą trumpam ir, siekdama kontroliuoti situaciją, laiptinėje prie savo buto durų yra įsirengusi vaizdo stebėjimo kamerą. Todėl gali matyti, ar nuomininkas atvyko vienas, o gal atsivedė draugų.

Kai pamatė, kad į butą eina dešimt nepilnamečių ir nė vienas nebuvo tas, kuris sudarė nuomos sutartį, moteris sunerimo. Klaipėdietė suprato, kad kaimynai gali būti nepatenkinti būsimu vakarėliu, ir pati suskubo spręsti problemos.

Tąkart kaimynai neskambino pagalbos telefonu, Joana stengiasi palaikyti gerus santykius ir prašo visas pretenzijas pirmiausia reikšti jai.

Pasirodo, butą parai išsinuomojo 25-erių vaikinas ir perdavė raktą nepilnamečiams. Panaršiusi šio vaikino "Facebook" profilyje Joana sužinojo, kad tai ne pirmas nesąžiningas jaunuolio poelgis. Todėl jo pavardė ir telefono numeris atsirado nepageidaujamų klientų sąraše.

Tokį sąrašą gali matyti tik uždaros socialinio tinklalapio grupės naudotojai. Ši grupė vienija apie 60 uostamiesčio būstų nuomotojų.

Pandemija atnešė naujovių

"Niekas nuo panašių atvejų neapsaugotas. Kai palieki namuose nuomininką, jis gali daryti bet ką, juk nestovėsi prie jo su žvake. Nežinia, ar jis ką atsives, o gal kažką nelegalaus veiks. Rezervavimo platformos reikalauja pažymėti, kad nuomininkas sutinka su tam tikromis sąlygomis. Viena taisyklių – gali gyventi tik tie žmonės, kurie išsinuomojo būstą", – patikino Joana.

Nemenką būsto nuomos patirtį turinti moteris tikino, kad prasidėjus pandemijai gerokai pasikeitė ir jos verslo ypatumai.

Kai tik buvo pradėta riboti kavinių ir naktinių klubų veikla, kai užsidarė net lauko kavinės, o pastaruoju metu buvo įvesti dar ir galimybių pasai, jauni žmonės ėmė ieškoti kitų būdų susitikti ir drauge linksmintis.

Jaunuoliai neturi kur susitikti, surengti nebūtinai triukšmingą pasisėdėjimą. Mokyklose renginiai nebevyksta.

"Nuomotojams tai yra didžiulis iššūkis. Žmonės – nevienodi. Vieni sėdi ir tiesiog bendrauja, kiti įsisiautėja taip, kad pro langus skraido daiktai. Niekada nežinosi, koks žmogus išsinuomojo būstą, kokių jis turi tikslų. Būna, kad nuomininkas net neateina. O gal vietoj vieno ateis visas būrys. Toks yra šis verslas", – atviravo Joana.

Pandemija išmokė trumpalaikės nuomos verslo atstovus veikti nesusitinkant su klientais. Šiems pranešama, kur galima paimti raktą, pinigai pervedami internetu, pasibaigus sutarties laikui, raktas įmetamas į nurodytą pašto dėžutę.

Cigarete pradegino užuolaidas

Kitų būsto nuomotojų pasakojimai apie nelinksmas patirtis verčia baisėtis.

Viena uždaros "Facebook" grupės narė įspėjo kolegas neįsileisti vyro, kuris į jos nuomojamą butą buvo parsivedęs benamių, o linksmybės trukdė kaimynams. Kitą dieną šeimininkė rado dvokiantį, purviną butą ir sudaužytą kambario šviestuvą.

Kita moteris dalijosi bendravimo su klientu iš Kauno patirtimi. Vyras esąs priekabus, įžūlus, nemandagus ir net agresyvus. Su juo susidūrusi nuomotoja patarė kolegoms jo vengti.

Dar viena butą nuomojanti klaipėdietė informavo apie šunį atsivežusius žmones. Nors pati leido nuomininkams atvykti su gyvūnu, nesitikėjo, kad klientai jo neves į lauką, o laikys balkone. Gyvūnas ten pat dergė, o jo šeimininkai išvažiuodami nepasivargino balkono išvalyti.

Įrašas grupės paskyroje apie nurodytą nuomininkę bylojo, kad į nepageidaujamų klientų sąrašą ji pateko už tai, kad bute rūkė, visi baldai prisitraukė rūkalų tvaiko, liko pradegintos užuolaidos, tualetas paliktas netvarkingas.

Sąrašą papildė jauna mamytė su vaiku, kuri į nuomojamą butą atvyko pas draugą. Atvyko ir užsiliko, nors vaikinas išvažiavo. Šeimininkė jai turėjo pretenzijų dėl kanapių tvaiko būste, dėl kažkuo išteptos sofos, o galiausiai šeimininkė buvo priversta gelbėti valytoją, kurios įtūžusi mergina vos nesužalojo.

Policija: tai civiliniai santykiai

"Kasdien susiduriame su situacija, kad banditą gina įstatymas, o mūsų, nuomotojų, neretai nukenčiančių nuo paslaugos gavėjų, negina. Aš pati ne kartą, kai nuomininkai padarė žalos, kreipiausi į policiją. Atsakas buvo trumpas ir aiškus – tai yra civiliniai santykiai. Jei žmogus sulaužė lovą ar sudaužė klozetą, tai nevadinama chuliganišku elgesiu, o skola buto šeimininkui. Išsireikalauti nuostolio atlyginimo labai sunku. Vieni nepripažįsta tai padarę, kiti net grasina susidorojimu. O dar dažniau nuomininkas neturi jokio turto, su juo bylinėtis – beviltiška. Dažnai jaučiame jaunų žmonių nebaudžiamumo nuostatą, kad ir ką padarytų, mano, kad jiems už tai nieko nebus", – atvirai pasakojo Joana.

Moteris yra įspėjusi kolegas apie nepatikimą klientą ir sulaukė padėkos iš kito nuomotojo, kuris neįsileido šio žmogaus.

Apsisaugodami nuo galimos žalos būstų savininkai dažniausiai paima kliento asmens dokumento kopiją, pareikalauja užstato, kuris nuostolių atveju negrąžinamas. Kiekvienam klientui moteris stengiasi priminti įsipareigojimus.

Baisiausi – "baliauninkai"

Daugelis nuomotojų tikina, kad vasarą, kai prie jūros veržiasi šeimos, ir būstų nuomos kainos pakyla, uždirba daugiau, o nuostolių patiria mažiau.

Kur kas blogiau būna žiemą, kai trumpalaikės nuomos paslaugomis naudojasi linksmybių mėgėjai.

Ne vienas verslininkas minėjo, kad šaltuoju metų laiku iš penkių klientų keturi padaro žalos.

Klaipėdietis Ignas, trumpam nuomojantis kelis butus, tikino, kad brangiau už nuomą sumokėję žmonės paprastai būna tvarkingesni. Kuo mažesnis nuomos mokestis, tuo daugiau bėdų turi šeimininkas, tokie nuomininkai nesaugo svetimo būsto.

"Mano patirtis sako, kad baisiausia įsileisti "baliauninkus", kurie nuomojasi butą šventei surengti, ir nepilnamečius", – tikino Ignas.

Pasirodo, narkotikų vartotojai taip pat nuomojasi būstus ir atsiveda savo draugų. Vieną dieną vienas nuomojasi butą, kitą jau – kitas, labai dažnai jie naudojasi svetimais dokumentais, todėl tikrosios jų tapatybės nustatyti nepavyksta.

Bylinėtis nelabai nori

Kai trumpalaikės nuomos veikla vykdoma per tokias platformas kaip "Airbnb" arba "Booking", nuomotojams kur kas ramiau, nes šios platformos turi visus nuomininkų duomenis. Be to, jomis naudojasi viso pasaulio žmonės.

Kitos platformos, "PrieJūros.lt" arba "Skelbiu.lt", labiau mėgstamos vietos gyventojų.

Klaipėdoje būstą parai galima išsinuomoti sumokant nuo poros dešimčių iki kelių šimtų eurų. Viskas priklauso nuo būsto įrengimo, vietos ir net vaizdo pro langą.

"Visada prieš patvirtindamas buto rezervaciją pasitikrinu, ar klientas nėra sulaukęs blogų atsiliepimų. Tokius dažniausiai tiesiog ignoruoju arba pasakau, kad butas jau išnuomotas. Visada apdraudžiu būstą, to nedaryti būtų didžiausia klaida, nors nuomojamo busto draudimas yra kur kas brangesnis", – dalijosi patirtimi Ignas.

Kartą, kai klientai sudaužė stiklinį stalą, vyras jau buvo susiruošęs bylinėtis, bet iki teismo nenuėjo – nuomininkai sumokėjo už sulaužytą daiktą.

Vienintelis būdas išsireikalauti pinigų už suniokotą turtą – civilinis ieškinys. Nuomininkai paprastai nebūna linkę bylinėtis, todėl didžioji dalis sumoka reikalaujamą sumą. Tiesa, pasitaiko ir priešingų atvejų.