Klaipėdos rajono Judrėnų gyventojai vienas per kitą nuostolius skaičiuoja.

„Išvažiavome, parvažiavau ir radau jau. Šešios buvo nuneštos, bet dar gaišenos buvo. Paskui kitą dieną dar vieną, dar kitą dieną vieną ir trečią dieną dar vieną. Ne iš eilės. Šiemet jau vienuolika, rudenį – dešimt“, – kalbėjo Judrėnų gyventoja Irena Račkauskienė.

„20 vištų išpjovė ne iš karto. Kartą prieš Velykas su žmona išėjome į bažnyčią – parvažiuojame – penkios vištos parėžtos. Tik vakare išleidi vištas truputį į kiemą – jau jaučia, kad yra palaidos – tuoj pat pradeda šmirinėti“, – šnekėjo Judrėnų gyventojas Vidas Jokšas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Judrėniškiai pasakoja lapių elgesį išstudijavę. Mato, kad rudosios nieko nebijo, net šunis alkanus palieka.

„Šuniukas yra čia pat, negaliu jo pamaitinti. Aš jam įdedu – lapė ateina ir suėda šuniuko maistą, kita po kriauše laukia eilės“, – teigė Judrėnų gyventoja.

Kartą darydama tvarto duris moteris su rudąja akis į akį susidūrė.

„Daugmaž pusantro metro tarpas. Ji ruošėsi šokti į tvartą, o aš uždaryti duris vakarui, bet ji nelabai skubėjo bėgti. Aš jau tada pašūkavau – ji pabėgo“, – nurodė I. Račkauskienė.

Kai miestelyje plėšrūnės vištų gretas išretino – į lauką išleistas vištas judrėniškiai gano.

„Jeigu truputį išleidžiu, tai pasėdžiu kartu su jomis. Yra gamta, nelabai ant ko pykti, ką kaltinti. Aišku, reikia turbūt naikinti tuos plėšrūnus“, – tvirtino I. Račkauskienė.

LNK vaizdo įrašo stop kadras

Kai kurių miestelio gyventojų vištų pulkelius aukštos tvoros saugo.

„Jeigu jos norės ėsti – šoka per tvorą arba po apačia kasas, išsikasa. Yra gyvūnai tokie – ir viskas“, – pabrėžė Judrėnų gyventojas.

Lapėms baidyti judrėniškiai visko prasimanė.

„Visokias plastmases dedame, kad skambėtų. Viską dedame“, – teigė Judrėnų gyventoja Virgina Zarudneva.

V. Zarudneva, paklausta, ar čia taip gąsdina, atsakė: „Taip.“

V. Zarudneva, į klausimą, ar pas juos jau nelenda, atsakė: „Ne, tvora aukšta, bet jau sakė, kad čia kažkur kasėsi.“

„Dabar nusipirkau tokį aparatą. Čia ne vienas žmogus turi aparatą“, – šnekėjo V. Jokšas.

V. Jokšas, paklaustas, koks aparatas, atsakė: „Tas su garsais išbaido, atbaido garsai erelių, visokių paukščių.“

Kad medžiotojai padės – žmonės netiki.

„Medžioti pačiame miestelyje negali, už ribų ką jis darys – stovės, kada lapė ateis? Vienas kaimynas sako – žiūrėk, jau lapė vištą neša. Sakau – mano, bet kaimynės višta. Pro pat tvorą prabėgo įsikandus vištą“, – tvirtino Judrėnų gyventojas.

LNK vaizdo įrašo stop kadras

Medžiotojai sako, kad dėl lapių gausos moterys kaltos.

„Kailių rinką reguliuoja moterys. Kaip matote, kailiai nebeteko mados, o kiek aš menu, lapės kailis kainavo tiek, kiek tarybinis žmogus uždirbdavo per mėnesį“, – kalbėjo Medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Valdemaras Zakaras.

Kailių rinką reguliuoja moterys.

Todėl medžioti lapes retas nori.

„Norėčiau paagituoti medžiotojus, kad jie šitą lapių skaičių sureguliuotų, nes jos daro žalą ne tik Judrėnuose – visoje Lietuvoje. Smulkūs ūkiniai gyvūnai nuo jų ypač kenčia“, – aiškino V. Zakaras.

Jei medžiotojai daugiau lapių sumedžiotų – jos rečiau rodytųsi miesteliuose, o kol kas gyventojai savo turtą turi saugoti patys. Lapių padarytos žalos niekas neatlygins.

„Lapė yra medžiojama ištisus metus. Kaip vilkai – yra limituota medžioklė periodais, už juos galime gauti kompensaciją, kurią apmoka Aplinkos projektų valdymo agentūra. Už šernų žalą kompensuoja medžiotojų būreliai, ką patiria žalos, o už lapes – tikrai ne“, – nurodė Klaipėdos rajono savivaldybės ekologė Kristina Stulpinienė.

Pernai rajono ūkininkams buvo sumokėta už 23 papjautus gyvūnus. Daugiausia – vilkų grobį.