Istorinio pašto atgimimo pradžia – jau kitąmet

Būklė – tragiška

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus teigė, jog kai kuriuos sprendimus buvo galima priimti daug anksčiau, kad pagaliau prasidėtų kokie nors darbai.

„Jau bus praėję galbūt pusantrų metų, kai pirmą kartą nuvykau į Kultūros ministeriją ir pasakiau, kad pastatas, kuris priklauso ministerijai, yra tragiškos būklės. Pasakiau, kad pastatas yra veikiamas gamtos, tada sakiau, kad artėja žiema, kai bus šalta, į plytas, kurios nėra pridengtos parapetais, įsigers vanduo, o užšalęs vanduo jas sprogdins. Tada plytos kris gabalais, o gal paskui grius ir sienos. Ir visa tai vyko“, – priminė meras.

Anot jo, viešos diskusijos su Kultūros ministerija vyko apie metus.

„Kultūros ministerijos dėka metus mes viešai pradiskutavome, užuot priėmę sprendimus. Po to, kai diskusija, mano vertinimu, nepavyko, prasidėjo realūs, normalūs darbai. Nuvykome nežinau kelintą kartą į Kultūros ministeriją ir su ja sutarėme, kad kiekviena pusė turi daryti savo darbą“, – teigė A. Vaitkus.

Paliko likimo valioje?

Klaipėdos vadovas akcentavo, kad Klaipėdos centrinis paštas ilgą laiką buvo paliktas tarsi likimo valioje.

„Dėl šito pastato, mano žiniomis, nebuvo imtasi jokių tinkamų priemonių, kad jis būtų saugomas. Tad tapus meru, kaip sakiau, vienas pirmųjų išvažiavimų į vyriausybės institucijas buvo būtent į Kultūros ministeriją pernai birželio mėnesį. Iki šios dienos pastatas yra toliau veikiamas gamtos. Šiuometinė žiema toliau draskys pastato sienas, turiu omenyje, įsigėręs vanduo užšals, ir tada jau kris nebe plytomis, o kaip matėme, kai į vakarų pusę buvo nuvirtęs didžiulis gabalas. Tai yra didelis nuostolis ne tik pačiam pastatui, bet atsiranda ir didžiulė grėsmė tiek žmonių turtui, tiek sveikatai ar gyvybei“, – priminė A. Vaitkus.

Planai: svarstoma, kad atnaujintame pastate galėtų atsirasti muziejinės, renginiams, edukacijoms skirtos erdvės. / Vestos Jašinskaitės nuotr.

Reikalai pagaliau pajudėjo

Tačiau šių metų vasarą situacija vis dėlto pasikeitė, kai į Klaipėdą birželį atvyko KIC atstovai. Būtent jie yra atsakingi už kultūros paveldo infrastruktūrą visoje Lietuvoje.

„Su jais Klaipėdos savivaldybės specialistai apžiūrėjo visas pastato dalis. KIC darbuotojai, mano žiniomis, buvo šokiruoti dėl prastos pastato būklės, dėl pelėsio, kuris ten įsiveisęs. Tad pavyko įkalbėti Kultūros ministerijos vadovus, kad reikia kuo greičiau rengti šio pastato atnaujinimo techninį projektą ir, kiek žinau, šiuo metu yra paskelbtas šios paslaugos viešasis konkursas, o Klaipėdos savivaldybės užsakymu yra rengiama Klaipėdos centrinio pašto komplekso pastatų įveiklinimo koncepcija“, – pažymėjo meras.

Po to, kai diskusija, mano vertinimu, nepavyko, prasidėjo realūs, normalūs darbai.

Pasirašė sutartį

Šių metų birželio 27 d. KIC ir Klaipėdos savivaldybės vadovai pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl pašto komplekso rekonstrukcijos.

Kultūros ministerija viešai paskelbė, kas nutarta šioje sutartyje.

„Sutartyje numatyta, kad KIC įgyvendins projektą, vykdys statytojo (užsakovo) funkcijas, atstovaus šalims santykiuose su projektą administruojančia institucija – viešąja įstaiga – Centrine projektų valdymo agentūra, teiks projekto įgyvendinimo planą finansavimui gauti. Kultūros ministerijai skyrus finansavimą projektui, KIC sudarys projekto sutartį su administruojančiąja institucija“, – nurodyta pranešime.

Miestui pasiūlė nesikišti

Pastato įveiklinimo koncepciją rengia konkursą laimėjusi bendrovė „Mono studija“.

„Bendraujant su Lietuvos jūrų muziejaus atstovais, kilo minčių ir idėjų, kad pašto pastate galėtų atsirasti vietos jūrinės kultūros vertybėms. Kalbėjome su Dailininkų sąjunga, su gerbiama Neringa Poškute apie tai, kad Klaipėdoje nėra muziejinių patalpų, kuriose galėtų nuolatos būti demonstruojami darbai. Tiek daug paveikslų turime, kad galėtume dažnai keisti ekspoziciją ir rodyti būtent klaipėdiečių tapytojų darbus. Bet gavome labai kategorišką atsakymą nesikišti į Kultūros įstaigų, kurios priklauso Kultūros ministerijai ir yra tiesiogiai jai pavaldžios, veiklą. Tad likome prie to, kad tai turėtų būti astronomijos, navigacijos ir komunikacijos istorijos temas atskleidžianti koncepcija“, – tikino A. Vaitkus.

Klaipėdos vadovas taip pat teigė, kad bus siekiama išsaugoti tam tikras pastato dalis, kadangi ne tik jo išorė, bet ir vidus laikomas kultūros paveldu.

„Kultūrinė vertybė yra ir vidinės sienos, ir durys, ir daug kitų elementų, tad čia daug laisvės lyg ir nėra. Yra visas patalpas jungiantys koridoriai. O ką padaryti tarp tų patalpų, tai čia tikrai būtų smagu gauti kompetentingą įveiklinimo koncepciją iš minėtos „Mono studijos“, – kalbėjo meras.

Arvydas Vaitkus / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Atsiras ir planetariumas?

Klaipėdos savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo departamento direktorius Ričardas Zulcas šių metų pavasarį yra pasakojęs, kas galėtų atsirasti pašto pastato viduje.

Jame esą bus siekiama įkurti pasaulinio lygio mokslininko astronomo, gimusio Klaipėdoje, Friedricho Wilhelmo Argelanderio vardo meno ir mokslo centrą. Čia būtų daugiafunkcė kultūros erdvė, galėtų veikti muziejinės, renginiams, edukacijoms skirtos erdvės.

„F. W. Argelanderio mokslo ir meno centre numatomi šie teminiai segmentai: centrinio pastato istorinio interjero erdvėje – lankytojų informacinis centras su simuliacine pašto funkcija, suvenyrų prekybos erdvė, pašto pastato ir pašto kaip komunikacijos reiškinio įprasminimo erdvė, kariljono erdvė, atviros bendradarbiavimo ir edukacijos dirbtuvės, planetariumas, skirtas uranografijai (žvaigždžių kartografijai), erdvė navigacijai ir filmų peržiūrai, taip pat renginių erdvė. Rūsio erdvėse numatoma jūrinės navigacijos ekspozicija“, – vardijo R. Zulcas.

Taip pat akcentuota, kad ekspozicijoms parengti planuojama pasitelkti vietos ir užsienio partnerius – Klaipėdos mokytojus ir dėstytojus, astronomijos ir planetariumų draugijas, muziejus.

Skirs per 8 mln. eurų

Klaipėdos savivaldybė įsipareigojo F. W Argelanderio mokslo ir meno centrui skirti ne mažiau kaip 1,545 mln. eurų, iš kurių 1,165 mln. numatyta ekspozicijoms, 380,4 tūkst. eurų – baldams.

„Laukiame, kada įvyks KIC parengtas konkursas dėl pastato techninio projekto. Labai tikiu tuo, kad 2025 metais būtent šie du techniniai projektai – pastato parengimas ir pastato atnaujinimas bei ekspozicijos įrengimas pradės būti įgyvendinti“, – vylėsi A. Vaitkus.

Kaip informavo Kultūros ministerija, ji projektui „Klaipėdos centrinio pašto rūmų inovatyvių paslaugų diegimas užtikrinant jų kokybę ir didinant prieinamumą“ yra numačiusi galimybę skirti 7,3 mln. eurų.

Šios lėšos gali būti naudojamos tiek rangos darbams, tiek paslaugoms, kurios būtinos šiems darbams, tiek vidaus įrangai įsigyti.

Šiuo metu pastatas priklauso Kultūros ministerijai, tačiau sutvarkytas ir įrengtas pašto kompleksas turėtų būti perduotas valdyti Klaipėdos savivaldybei. Tačiau ar tai tikrai įvyks, kol kas nežinia.

„Sudėtingas klausimas. Nežinau, kokius sprendimus priims nauja ministerijos vadovybė, bet ketinimo protokole yra aptarta, kad ministerija sutvarko pastatą, mes įveikliname ir tada pastatas pereina mūsų nuosavybėn“, – tikino Klaipėdos meras.