Įspėjimai: kas gresia Baltijos jūrai?

Kalti atmosferos veiksniai

Anot euronews.com portale pateikiamo straipsnio „Ekspertai perspėja apie spartų vandens nykimą Baltijos jūroje: „Gyvybingas rifas virsta povandenine dykyne“ (angl. „Experts warn of rapid loss of water in the Baltic Sea: „A vibrant reef is turning into an underwater wasteland“, 2026 02 22), šių metų vasario mėnesio pradžioje smarkiai nukrito Baltijos jūros vandens lygis ir tai esą tos pačios fundamentalios klimato kaitos padarinys.

Kol kitose vietovėse pasaulinis vandens ir vandenynų lygis kilo, Baltijos jūra neteko apie 275 mlrd. tonų vandens.

Dabar jos vandens lygis yra net 67 cm mažesnis už 1886 m. fiksuotą vidutinišką lygį ir už tai reikėtų „dėkoti“ būtent atmosferos veiksniams.

Lemia temperatūrų pokytį

„Ilgai trunkantys stiprūs rytų vėjai, besitęsiantys nuo sausio pradžios, vandens mases per Danijos sąsiaurius pastūmė Šiaurės jūros link, todėl visame baseine sumažėjo vandens lygis“, – tvirtino „Euronews“ žurnalistų cituojami Lenkijos mokslų akademijos Okeanologijos instituto mokslininkai.

Šiai meteorologinei anomalijai įtakos turėjo būtent klimato kaita.

Ši išskirtinė situacija susidarė ne be didelio masto procesų, kuriuos mes stebime Žemės atmosferoje.

Mat, pasak straipsnyje cituoto Tomaszo Kijewskio, klimato kaitos sąvoka slepia ne staigų atšilimą, o daugybę orų anomalijų, prie kurių svariai prisideda tirpstantys Arkties ledynai.

„Ši išskirtinė situacija susidarė ne be didelio masto procesų, kuriuos mes stebime Žemės atmosferoje. Svarbiausias jų šiame kontekste yra poliarinio sūkurio, oro cirkuliacijos viršutiniuose atmosferos sluoksniuose (10–50 km), kuris, kalbant paprasčiau, yra atsakingas už Arkties šalčio palaikymą, suirimas. Šis sūkurys yra susijęs su srautine srove, kurios greitis ir eiga lemia žemų ir aukštų temperatūrų migraciją“, – tvirtino mokslininkas.

Palanku dumblių žydėjimui

Taigi tokie nukrypimai kaip aukštų temperatūrų blokavimas, arktinio šalčio bangos ar karščio bangos šiaurėje yra šios srautinės srovės sutrikimų ir tuo pat metu Arkties atšilimo rezultatas.

Straipsnyje taip pat teigiama, kad Baltijos jūra tiek dėl žmogaus veiklos, tiek dėl su ja nesusijusių procesų tampa sausesnė ir seklesnė.

Seklesni vandens telkiniai labiau linkę šilti, o į jūrą iš upių patenka daugiau trąšų kategorijai priklausančių junginių, ypač fosforo, kuris sukuria palankias sąlygas melsvadumbliams.

Visų šių veiksnių visuma lemia tai, kad vanduo tampa „saldesnis“, šiltesnis ir palankesnis dumblių žydėjimui, o dumbliai įsisavina deguonį, reikalingą kitiems organizmams.