Šiandien, rugsėjo 8-ąją, minint Tarptautinę raštingumo dieną, Lietuva džiaugiasi, kad visi jos gyventojai raštingi. Taip liudija statistika. Tačiau, pasirodo, yra tokių, kuriems rašto nereikia.

Tarptautinė raštingumo diena pasaulyje minima jau 40 metų. Kalba, raštas ir skaitymas – tai pamatinės mąstymo, bendravimo ir žinių įgijimo priemonės.

Raštingumas – kiekvieno žmogaus teisė, kuri leidžia jam jaustis laisvam, pažinti jį supantį pasaulį, išvengti įvairių konfliktų ir juos spręsti.

Statistika rodo, kad Lietuvoje visi žmonės raštingi. Kitaip tariant, žmonių, nepažįstančių raidžių, nėra.

„Kas yra raštingumas, ar tik raidžių žinojimas ir mokėjimas iš jų parašyti kelis sakinius, ar gebėjimas sklandžiai dėstyti mintis popieriuje? Paradoksalu, bet tikrai raštingų žmonių Lietuvoje yra tik keliolika procentų“, – įsitikinęs Klaipėdos mero pavaduotojas Vytautas Čepas.

Vyriausioji kalbos tvarkytoja Klaipėdos mieste Asta Chrustaliova mano, kad ši bėda pas mus neegzistuoja: „Aš tikrinu darželių, švietimo įstaigų dokumentus, manyčiau, kad jų darbuotojai yra raštingi“.

Tačiau mūsų šalyje ir mūsų mieste yra žmonių, kurie niekada niekur nedirbo, juo labiau – niekur nesimokė. Pavyzdžiui, kalbant apie romų tautinę mažumą pripažįstama, kad retas kuris jų tautybės vaikas lanko mokyklą. Kontroliuoti romų beveik neįmanoma.

„Jie yra neraštingi. Ta problema buvo spręsta Vyriausybės lygiu. Pradėta nuo Vilniaus taboro, ten buvo pastatyta mokykla, kuri iki šiol neveikia. Vilniaus universiteto mokslininkai net parašė pirmąją pasaulyje čigonų kalbos gramatiką“, – pasakojo V.Čepas apie bandymus lavinti čigonus.

Tai buvo prieš dešimtmetį. Tada atrasta daugybė priežasčių, dėl ko nereikia mokytis. Pasak V.Čepo, čigonai esą vis tiek savo vaikų į mokyklas neleidžia, bet problema egzistuoja ir asocialiose lietuvių šeimose.

„Jų vaikus mokykla traukia ne kaip mokslo židinys, o kaip vieta, kur galima nemokamai pavalgyti“, – įsitikinęs Klaipėdos vicemeras.

Suskaičiuoti neraštingus vaikus esą labai sunku, nes gyventojų apskaita sudėtinga. Registracijos nėra, tik – gyvenamosios vietos deklaravimas. Keli tūkstančiai žmonių savo gyvenamąją vietą deklaravo Klaipėdos savivaldybėje, o kur jie iš tiesų gyvena, neaišku.

„Susekti, sureguliuoti, kas lanko mokyklą, o kas ne, sudėtinga. Ar tikrai visi pas mus moka rašyti, skaityti – sunku pasakyti“, – teigė V.Čepas.