Pasak Klaipėdos universiteto docento, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos vikaro Andriaus Vaitkevičiaus, Gavėnia – pasiruošimo Kristaus prisikėlimo šventei laikotarpis.

„Natūralu, kad, kaip ir kiekvienam svarbiam įvykiui, tam ruošiamės. Gavėnią pradėsime trečiadienį, Pelenų dieną. Kuo išskirtinis šis laikas? Manau, kad, kaip ir visais laikais, taip ir šiandien žmogus nori pažvelgti į save, stabtelėti, įsivertinti, būtent tam ir skirtas šitas laikas. Kuo jis skiriasi nuo to, kas liturgijoje vadinama eiliniu laiku, – kad Gavėnia yra labiau rimties laikas“, – sakė A. Vaitkevičius.

Pasninko prasmė – ne tik susilaikyti nuo persivalgymo ar atsisakyti tam tikrų patiekalų, bet ir turimu maistu pasidalinti su kitais.

Gavėnia yra labiau rimties laikas.

„Pasninko prasmė yra matyti kitą, esantį šalia tavęs. Galbūt tas susivaldymas ir padės pamatyti tą, kuris neturi. Visą Gavėnią nėra pasninkaujama. Pelenų dieną privalomas pasninkas visiems katalikams, penktadieniais – taip pat. Sunkiausia suvaldyti norėjimą valgyti iki soties. Pasninko dieną rekomenduojama vieną kartą per dieną sočiai pavalgyti, o antrą kartą pavalgyti tik šiek tiek“, – kalbėjo vikaras.

Gavėnios laikotarpiu tikintieji kviečiami dalyvauti rekolekcijose, įvairiose dvasinėse pratybose.

Į bažnyčias kviečiami pamokslininkai, o žmonės kviečiami pabūti ne vienose, o keliose mišiose, taip pat vyksta Kryžiaus kelio apmąstymai, graudžių verksmų giedojimas ir kitos veiklos.

„Kad aš, išgirdęs kažkokią žinią, pamąstyčiau, kaip tai svarbu man, kaip krikščioniui, mano tobulėjimui ir priartėjimui prie Dievo. Nes jeigu kalbėtume tik apie tai, kaip žmogus kažkiek tobulėja ir jei tame tobulėjime nebūtų Dievo nešamos žinios, tai būtų tas pats, kaip ir visos kitos gyvenimo būdo filosofijos – joga, budizmas ar dar kas nors. Bet mes kalbame būtent apie Kristaus atėjimą į žmogaus gyvenimą ir kas jis yra santykyje su Kristumi“, – teigė A. Vaitkevičius.