Gyventojai pasipiktinę: sodams gresia likvidacija?

Sodininkus stebina ir tai, jog vos pasiūlytos sodų bendrijų pataisos, vaizdžiai tariant, viešoje erdvėje buvo iš karto nušvilptos, tačiau gimstantys nauji pasiūlymai dar labiau stebina sodininkus.

"Dabar lyg jau siūloma, jog sprendimus bendrijose priiminėjantis visuotinis bendrijos narių susirinkimas turės teisę pats nuspręsti, kokie juridiniai vienetai galės kurtis soduose, kurie ne. Pavyzdžiui, ateina pas mane žmogus ir sako, jog nori vasarą teikti vandens pramogų paslaugas. Tokių pripučiamų batutų ir žaidimų vandenyje yra apstu aplink Vilnių. Kitas gal norės bandeles kepti. O aš tokiam žmogui turiu pasakyti – brolau, palauk vienuolika mėnesių, gegužę susirinks bendrija ir gal duos tau leidimą. Į ką tai panašu?" – piktinosi vyras.

Visai neseniai T.Vaitkus tikina sprendęs aplinkinių nepasitenkinimo sulaukusio verslo klausimą.

"Žmonės pasipiktino, jog soduose žmogus nusprendė vaikiškas sūpynes gaminti. Nuvažiavau, pažiūrėjau, sakau, gal tikrai ne vieta čia. Aplinkiniai piktinasi. Pasiūliau žmogui apžiūrėti nenaudojamą techninio aptarnavimo bazę, bendrijos patalpas. Suderinome viską, nuo rytojaus žmogus sklype netriukšmaus", – atviravo T.Vaitkus.

Dituviškiai įsitikinę, jog toks politikų siūlymas tik dar kartą lietuvius nustums į užribį.

Tokius politikus, su tokiais siūlymais sodininkai pasiruošę kepurėmis užmėtyti.

"Galiu drąsiai pasakyti, jog bet kuris verslininkas ir toliau dirbs, žmonės juos gins ir neišduos, kad tik būtų paslaugų. Bet tokius politikus, su tokiais siūlymais sodininkai pasiruošę kepurėmis užmėtyti", – tikino T.Vaitkus.

Rokas:

– Manau, kad įstatymas atgaline data neveiks, tad dirbsime ir toliau. Tačiau politikai mane stebina tokiais siūlymais. Aš čia gyvenu ir čia dirbu ir užsidirbu, neprašau valdžios nieko. Moku mokesčius ir noriu dirbti ir gyventi Lietuvoje. Man nesuprantamos tokios idėjos. Dituva jau kaip miestas, reikia darželių, reikia parduotuvių. Geriau jie keliais pasirūpintų.

Jadvyga:

– Nesąmonė. Tai jau negalėsi nė mašinos pataisyti ar iš medžio ką pagaminti? Jei jau žmogus pats įsikūrė savo darbo vietą, tai kokia čia ta valdžia, kuri ją atimti norėtų?

Staselė:

– Esame prieš tokius siūlymus. Dituva – šitokia didelė gyvenvietė. Mano dukra čia gyvena, o mes su vyru dažniausiai čia būname. Viskas Dituvoje yra, veikia parduotuvės, turgus, ko dar čia reikia? Jei viską uždraus, tai į kokius laikus sugrįšime? Atgal, į sovietmetį? Liaudis ir taip yra pasipiktinusi.

Irena:

– Aš jau pensijoje, tad prie jos prisiduriu dirbdama šeimos versle. Dukra su vyru augina ir raugia daržoves, o aš padedu parduoti. Ką ta valdžia dar sugalvos? Negerai bus. Juk mes patys viską savomis rankomis įkūrėme.

Audrutė:

– Kaip mums reiks gyventi? Šitiek pensininkų gyvena. Pardavinėju maistą gyvūnams, nejau pensininkai iš miesto turės vilkti maišus? Aš čia gyvenu nuo 1995 metų ir džiaugiuosi jog, būdama pensininke, turiu šiokį tokį darbą. Pensija – 240 eurų, o už viską mokėti reikia. Bet iš valdžios nieko neprašau, dar valstybei mokesčius moku. Tai gal kaimus reikia sunaikinti? Paliksime tik miestus?