Gausėja Lietuvos istorinis laivynas

Flotilėje - „Vytautas Didysis“

Šiemet jau penktą kartą Kuršių mariose buvo organizuota Tradicinių ir istorinių laivų regata „Burpilis“. Taip ji pavadinta dėl senovinio marių žvejo įnagio, skirto burvalčių greičiui padidinti. Kaip teigė Tradicinių ir istorinių laivų asociacijos pirmininkas Romualdas Adomavičius, regata ne tik pristatė tradicinius Lietuvos marių ir upių laivų tipus, tačiau ir priminė apie sportišką senųjų žvejų būdo savybę varžytis tarpusavyje.

Tradicinių ir senovinių laivų flotilė dar labiau pasipildė. Joje pirmą kartą dalyvavo vytinė „Vytautas Didysis“, sielininkų valtis „Vytis“. „Vytautas Didysis“ – naujausias istorinio Lietuvos laivyno pasididžiavimas. Tai atstatytas XVIII a. Merkinės laivas – vytinė.

13 metrų ilgio medinis „Vytautas Didysis“ į vandenį Atmatoje ties Rusne buvo nuleistas tik šiemet birželio 18 d. Jis atkurtas Rusnės įmonės „Skatulė“ dirbtuvėse. Laivo projektuotojas Simas Knapkis, statybos meistras Viktoras Spiridonas Belokopytovas. „Vytautą Didyjį“ plukdo ne tik burės, iškeltos ant 9 metrų stiebo. Jis gali būti varomas ir laivo šachtoje įstatytu varikliu.

„Vytautas Didysis“ kartu su 2016 metų Nacionalinės ekspedicijos laivu „Vytis“ šiemet birželį ir liepą plaukė Lenkijos vandenyse. „Vytį“ taip pat suprojektavo S.Knapkis ir juos pagamino kartu su Rusnės UAB „Skatulė“ meistru Viktoru Spiridonu Belokopytovu bei jo pagalbininkais.

2016 m. nacionalinėje ekspedicijoje Nemuno iš Baltarusijos į Lietuvą plaukė ir jų pastatyta būrinė valtis „Rusnietis“

Šie laivai puikiai susiliejo su Kuršių marių istoriniu laivynu. Beje „Vytis“ ir „Rusnietis“ ir yra senoviniai Kuršių marių laivai.

Reisinių mariose būta daug

Šiemet „Burpilio“ regatoje dalyvavo ir naujausias krovininis Kuršių marių burlaivis - reisinė „Dreverna“. Į vieną etapą ji jau buvo įsijungusi ir 2016 m.

17,4 metrų ilgio reisinę „Dreverna“ pastatė švėkšniškis Vaidotas Bliūdžius. Jis šiuo metu didžiausias istorinis laivas senovinių laivų flotilėje.

Tokiais laivais anksčiau plukdydavo įvairius krovinius Kuršių mariomis, Nemunu, Rytprūsių upėmis, Aistmarėmis.

Šiais laivais galėjo būti plukdomi ir keleiviai. Todėl ir pavadinti reisine – nuo žodžio „reisas, kelionė“.

1751 m. Rusnės valsčiuje buvo 43 tokie laivai. Žvejų kaimų gyventojai statėsi juos javams ir prekėms gabenti iš Klaipėdos bei Tilžės į Karaliaučių ir atgal.

1823 m. septynias reisines turėjo Klaipėdos laivininkai. 1874 m. Rytprūsiuose plaukiojo apie 600 šio tipo laivų. Jie gabeno statybines medžiagas, druską, javus ir kitokius krovinius Nemunu, Priegliumi, Kuršių mariomis ir Aistmarėmis, pasiekdavo Vyslą ir Dancigą.

Atgimimas prasidėjo Nidoje

Be jau minėtų laivų Tradicinių ir istorinių laivų regatoje „Burpilis“ šiemet dalyvavo ir Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas „Süd-1“, E. Jonušo statytas Nidos simbolis kurėnas „Kuršis“, Šturmų gyvenvietės kurėnas „Sturm-1“, , venterinės valtys iš Kintų ir Rusnės, irklinė/burinė žvejų valtis „Akmingė“.

Senovinių laivų atkūrimas Kuršių mariose prasidėjo nuo menininko Eduardo Jonušo.

Iš Vokietijos archyvų gavęs senųjų laivų brėžinius ir pasitelkęs bendraminčius, jis pirmasis, kartu su klaipėdiečiu laivadirbiu Henriku Mališausku atkūrė 11 metrų ilgio kurėną.

Šio amžiaus pradžioje E.Jonušo į vandenį nuleistas ąžuolinė burvaltė „Kuršis“ iki šiol raižo marias. Jam atminti regatoje kasmet skiriamas vienas iš burvalčių lenktynių etapų. Tradiciškai šio etapo nugalėtojų apdovanojimo ceremonija vyksta Nidoje prie jo kapo.

Po jo sekė istoriko Valentino Drevinsko ir jūrininko Egidijaus Gailiaus kurėno „Oma“ statyba. Lietuvos jūrų muziejus pasistatė burvaltę „Süd-1”.

Ir prasidėjo senovinių laivų atgimimas, kuriuos dabar jau turi beveik kiekviena pamario vietovė. Ir kuriamos istorinių laivų tradicijos. Be kasmetinės Tradicinių ir istorinių laivų regatos „Burpilis“ liepą dar vyksta Mingės flotilės sanbūris, kai prieš „Burpilį“ Minijos kaime susirenka senoviniai laivai, vyksta koncertai. Šiemet įspūdinga buvo naktinė laivų flotilė, kai atplaukė istoriniai laivai, pasipuošę žibalinėmis lempomis.