Klaipėdoje gyvena Grybauskaitė, Putinas, Uljanovas, Gebelsas

Klaipėdoje gyvena Grybauskaitė, Putinas, Uljanovas, Gebelsas, Dudajevas ir daugybė kitų garsių asmenų bendrapavardžių. Tačiau uostamiestyje yra ir įspūdingas sąrašas žmonių, kurie tikrai turi tiesioginių sąsajų su istorinėmis asmenybėmis, pradedant popiežiumi Jonu Pauliumi II ir baigiant generolu Andrejumi Vlasovu.

Ivano Rūsčiojo gimdytoja

Operos dainininkė klaipėdietė Ona Glinskaitė gražiausius savo gyvenimo metus praleido Sankt Peterburgo Marijos teatre, talpinančiame daugiau kaip pusantro tūkstančio žiūrovų.

Soprano pagrindinių operinių partijų atlikėja O.Glinskaitė yra pasirodžiusi su žymiausiais pasaulio dainininkais ir dirigentais Drezdeno, Berlyno, Leipcigo, Mančesterio, Londono, Nicos, Maskvos operos teatruose.

Moteris prasitarė, kad yra pirmojo Rusijos caro Ivano Vasiljevičiaus (1530–1584), praminto Ivanu Rūsčiuoju, kurio motina – Elena Glinskaja, giminaitė.

"Mano senelis Placidas Glinskis papasakojo įdomių dalykų. Žinau, kad esame kilę iš totorių-mongolų, aukštos kilmės kunigaikščių šeimos. Mykolas Glinskis – labai išsilavinęs žmogus, mokėjo daug kalbų, buvo aštraus proto žymus karvedys. Jo dėka buvo atmušti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK) puolę Krymo totoriai. Už tai jis paprašė Smolensko žemių, kurios tuo metu priklausė LDK. Tarp kunigaikščių tuo metu vyko didelė kova, Mykolo nemėgęs Žygimantas Senasis pasiuntė prieš jį pulkus karių. Teko bėgti į Maskvą, kur gyveno Mykolo brolio dukra Elena Glinskaja, turinti lietuviškų šaknų", – giminės istoriją pasakojo klaipėdietė.

E.Glinskaja ištekėjo už Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus III. Vyras anksti mirė ir jai liko šešerių metų sūnus Ivanas Vasiljevičius. Valdyti jis buvo per mažas, todėl Maskvos kunigaikštystę į savo rankas suėmė pati Elena. Rusijos kunigaikščiai labai pyko dėl to, kad Maskvą valdo ne rusė, uždarė Eleną į vienuolyną ir nunuodijo.

"Žinau, kad būsimąjį carą tuo metu globojo geras Elenos draugas, vadinamasis favoritas. Galiausiai vaiko akyse nužudė ir jį. Su M.Glinskiu taip pat buvo žiauriai susidorota. Kaip paaiškėjo, esu iš Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės totorių kilmės kunigaikščių ir bajorų giminės. Gavau bajorystės pripažinimo aktus", – dėstė 78-erių O.Glinskaitė.

Klaipėdietė teigė, kad jos senelis kartą viename pobūvyje buvo labai nustebintas, kai vienas Radvilų priėjęs užkalbino.

"Senelis pasakojo, kad priėjo Radvila, padavė ranką ir paklausė: "Pone Glinskai, kodėl jūs stovite nuošalyje, ar jūs žinote savo kilmę?" Senelis tai žinojo, bet to patvirtinančių dokumentų neturėjo. Jam patarė važiuoti į Vilniaus archyvą ir išsiimti savo kilmės dokumentus", – pasakojo O.Glinskaitė.

Paklausta, ar moteris sieloje jaučia garsios giminės didybę, nusijuokusi atsakė, kad tikrai ne.

Kukliai nutylėjo giminystę

Apie bajorišką kilmę ir giminystę su iškiliu popiežiumi per pastarąjį interviu kukliai nutylėjo klaipėdietis visuomenininkas ir politikas Vytautas Lupeika.

Pasirodo, jo senelė (tėvo mama) ir popiežiaus Jono Pauliaus II mama buvo tikrų brolių dukros, pirmos eilės pusseserės – Ona ir Emilija Kačerauskaitės.

Taigi V.Lupeika yra gana artimas Karolio Józefo Wojtyłos (1920– 2005) giminaitis. 2014 m. popiežius buvo kanonizuotas šventuoju. Per visus beveik 27 jo pontifikato metus vis pasigirsdavo kalbų apie jo lietuviškas šaknis.

Jono Pauliaus II motina Emilija Kačerovska (1884–1929) buvo kilusi iš Žemaitijos, Leckavos parapijos, esančios Mažeikių dekanate prie Latvijos sienos.

Emilija susipažino ir vėliau ištekėjo už Lenkijos kariuomenės leitenanto Karolio Wojtyłos (1879–1941). Jiems gimė sūnus Edmundas (buvo gydytojas, mirė 1932 m.), būsimasis popiežius Karolis bei dukra Olga (mirė kūdikystėje).

Apie giminystę su popiežiumi žinojau seniai, ir mano tėvukas apie tai užsimindavo.

"Apie giminystę su popiežiumi žinojau seniai, ir mano tėvukas apie tai užsimindavo, nuolatos apie tai kalbėjo ir jo trys seserys. Kai Jonas Paulius II buvo atvykęs į Lietuvą, mačiau jį iš tolo, prieiti arčiau buvo neįmanoma. Pamenu, kaip jis atsiklaupęs meldėsi Kryžių kalne ir susikaupęs, susimąstęs bučiavo žemaičių žemę. Jis ne kartą buvo prasitaręs, kad Lietuvoje yra pusė jo širdies", – kalbėjo V.Lupeika.

Vyskupo giminaitis – istorikas

Klaipėdos gyventojų telefonų knygoje yra ne vienas Valančius ar Valančiauskas. Galima manyti, kad jie turi sąsajų su viena svarbiausių XIX a. vidurio Lietuvos religinio, kultūrinio ir politinio gyvenimo figūrų vyskupu Motiejumi Valančiumi (1801–1875), nes dvasininko giminė buvo gana plati.

Prieš porą metų dienraštis rašė apie klaipėdietį istorijos mokytoją Juozą Valančiauską, kuris tada prasitarė esąs legendinio žemaičių vyskupo giminaitis.

"Taip, M.Valančius – tiesioginis mūsų giminaitis. M.Valančiaus tėvas ir net nebesuskaičiuoju, kurios kartos mano prosenelis, buvo broliai. Tai, kad mūsų giminės žmogus yra garsusis vyskupas, žinojau visada. XIX a. pradžioje nuo Nasrėnų atsikėlė mūsų prosenelis ir įsigijo ūkį prie Gegrėnų. Ten gyveno dar vieni Valančiauskai, bet jie nebuvo giminės", – anuomet dienraščiui pasakojo J.Valančiauskas.

Istorijos mokytojas tada prisiminė, kad garsiuoju vyskupu ir jo veikla labai domėjosi jo dėdės – tėvo brolis Jurgis rinko medžiagą čia, Lietuvoje, ir siuntė kitam dėdei, savo broliui Grigui Valančiui, kuris gyveno Amerikoje.

1978 m. Los Andžele jo iniciatyva buvo išleisti du tomai biografinių pasakojimų apie M.Valančių "Žemaičių Didysis".

"Kodėl vieni jūsų giminaičiai Valančiai, o kiti Valančiauskai? Tarpukariu, kai kilo lietuvinimo vajus, didelė dalis inteligentijos trumpino pavardes. O daliai tų, kurie užsiėmė žemės ūkiu, tas dalykas nebuvo toks svarbus ir rūpimas. Todėl ir mūsų šeimos pavardė liko Valančiauskai, bet ne Valančiai", – patikslino klaipėdietis.

Plati S.Daukanto giminė

Nemažai bendrapavardžių ir tiesioginių giminaičių Klaipėdoje šiandien turi ir dar vienas garsus lietuvių istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas pirmųjų tautinio atgimimo ideologų Simonas Daukantas (1793–1864).

Lietuvos jūrų muziejuje dirba fotografas Alfonsas Mažūnas. Klaipėdietis – penktos kartos garsaus istoriko giminaitis.

"Nesu sudaręs genealoginio medžio, tačiau domėjausi tuo. Mano proprosenelės mergautinė pavardė Daukantaitė. Pasakojo, kad pas juos namuose buvo likę paties S.Daukanto raštų, tačiau per tuos istorinius kataklizmus nemažai jų pradingo", – teigė A.Mažūnas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Angliukai Rusena

Angliukai  Rusena portretas
Kas skaitys Vincą Mykolaitį Putiną, Kai Vladas Putinas šneka rusiškai. Ar sugrįš į gimtinę Vincas Trumpa, Kai Donaldas Trumpa jau nekalba lietuviškai..

Chi chi chi

Chi chi chi portretas
Akivaizdus Kremliaus propagandos neigiamas poveikis Putino subinlaižių psichikai: vienas jau pusę metų, kaip katė su pūsle, laksto po visus komentarus su APKALTA, o anonimas-RUSAS, apart šlapimo nelaikymo bėdų, dar ir čiulpiku tapo.

LT

LT portretas
Derzinskis.... pirmas riauses sukele Kaune ir apie tai rase carine "kowenska Pravda",del ko buvo istremtas i sibira ,bet is ten kita diena pabego....ir taip 15 kartu tremdavo ,ojis sugrizdavo ir vel riauses organizuodavo.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių