Akiratyje – socialinės paslaugos

Po Klaipėdos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos patikrinimo Socialinės paramos centro veikla susidomėjo prokurorai.

Tuo pat metu tarnybos gavo ir nepasirašytą piliečio skundą, kad Klaipėdos socialinės paramos centre tarnybinis automobilis buvo naudojamas darbuotojo asmeniniais tikslais.

Nagrinėtas ir kitas skundas dėl tos pačios įstaigos transporto priemonių išlaidų remonto darbams.

Kontrolės ir audito tarnyba 2022 m., vykdydama patikrinimus uostamiestyje socialines paslaugas teikiančiose savivaldybės biudžetinėse įstaigose, gavo duomenų, kad Socialinės paramos centro tarnybiniai automobiliai gali būti naudojami „ne pagal teisės aktų reikalavimus“.

Prokurorams perėmus tyrimą, paaiškėjo, kad šis eufemizmas slepia degalams skirtų valdiškų pinigų pasisavinimą stambiu mastu.

Skaičiuota, kad įstaigai tokiu būdu galėjo būti padaryta daugiau nei 22 tūkst. eurų turtinė žala.

Atlygino žalą ir – nekaltas?

Neoficialiais duomenimis, prokurorams pradėjus tyrimą, du Klaipėdos socialinės paramos centro vairuotojai, tai yra darbuotojai, kurie buvo tiesiogiai susiję su įstaigos pinigais, skirtais degalams valdiškiems automobiliams, išėjo iš darbo savo noru.

„Klaipėdos“ šaltinis patvirtino, kad dar vienas darbuotojas, reikalu susidomėjus teisėsaugininkams, iškart į įstaigos kasą įnešė 9 tūkst. eurų, o jo kolega apie 3 tūkst. eurų įnešė per kelis kartus.

Kitaip tariant, žala įstaigai buvo atlyginta ir tarsi nebeliko kaltųjų?

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis patikino, kad ne visai taip.

„Žalos atlyginimas nenaikina baudžiamosios atsakomybės. Tai gali būti lengvinanti aplinkybė, bet tai neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės. Pavyzdys – žinomas buvusio Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus atvejis“, – priminė prokuroras.

Jonavos rajono meras M. Sinkevičius buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo.

Ir nors M. Sinkevičius savo noru atlygino Jonavos rajono savivaldybei padarytą turtinę žalą (1 487 eurai), jis buvo nuteistas dėl minėtų nusikalstamų veikų.

Jam buvo skirta galutinė 12,5 tūkst. eurų bauda ir atimta teisė trejus metus būti išrinktam ir paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Įžvalgos: po išsamaus tyrimo prokurorai pateikė informaciją, kad tie klastojimai arba neatitikimai, lyginant spidometrus ir duomenis Socialinės paramos centro vairuotojų kelionių lapuose, galėjo trukti apie 10 metų. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Auditas buvo beprasmis?

Vis dėlto prokurorai dėl Klaipėdos socialinės paramos centre išeikvotų biudžeto pinigų už degalus tyrimą nusprendė nutraukti, tad šiuo atvejų kaltųjų lyg ir nėra.

Tiesa, po audito, paaiškėjus negerovėms įstaigoje, praradusi pasitikėjimą iš pareigų atšaukta tuometė centro vadovė Diana Stankaitienė.

Pernai vasario 9-oji buvo paskutinė Klaipėdos socialinės paramos centro direktorės darbo diena.

Kaip skelbta savivaldybės tinklalapyje, direktorė „iš pareigų atšaukiama praradus pasitikėjimą dėl netinkamo įstaigos darbo organizavimo, neužtikrinus, kad įstaigos veikloje būtų laikomasi teisės aktų, racionaliai naudojamos lėšos bei turtas, neužtikrinus veiksmingos vidaus kontrolės sistemos sukūrimo, veikimo ir tobulinimo“.

Vadovams esą yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei paprastiems darbuotojams.

O po beveik metų prokurorų tyrimo, panašu, jog likusieji šios istorijos dalyviai iš vandens išlips sausi.

„Ten buvo negerų dalykų, nežinau, kodėl tyrimas buvo nutrauktas. Iš tikrųjų mums liūdna, nes užgeso didžiulis mūsų atliktas darbas. Dabar savo žodį turėtų tarti savivaldybės administracija, nes savivaldybė yra nukentėjusi šalis“, – teigė Klaipėdos savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė.

Iš tikrųjų mums liūdna, nes užgeso didžiulis mūsų atliktas darbas.

Įtarė odometrų sukinėjimą

„Prokuratūros nutarimas buvo labai išsamus. Prokurorai atliko daug ikiteisminio tyrimo veiksmų, buvo apklaustas ne vienas ekspertas. Buvo pateikta išvada, kad negalima nustatyti greičio matuoklio atsukimo momento senesniuose nei 2015 m. gamybos automobiliuose, kurie buvo toje įstaigoje. Buvo pateikta informacija, kad tie klastojimai arba neatitikimai, lyginant spidometrus ir duomenis kelionių lapuose, galėjo trukti apie 10 metų, todėl prokurorams labai sunku identifikuoti, kuris darbuotojas ir kiek galėjo pasisavinti lėšų“, – atsisakymo priežastis skųsti prokuratūros nutartį paaiškino Klaipėdos savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus vadovas Andrius Kačalinas.

Klaipėdos savivaldybės atstovai susipažino su nutartimi ir nusprendė jos neskųsti.

„Nutartis skundžiama, kai yra neatliktas tyrimas, šiuo atveju jis buvo išsamus. O skųsti vien tik todėl, kad nepatiko, jog veika nebuvo kvalifikuota kaip nusikaltimas, to nepakanka“, – teigė A. Kačalinas.

Daiva Čeporiūtė / A. Dykovienės nuotr.

Atsakymų dar nėra

Savivaldybė į prokurorus kreipėsi ir dėl 2023 m. Kultūros ir meno sričių bei programų projektų dalinio finansavimo.

Miestas tam skyrė 1,9 mln. eurų, buvo finansuoti 87 projektai.

Siekiant įvertinti, ar pagrįstai ir teisėtai panaudotos kultūros ir meno projektams skirtos lėšos, Kontrolės ir audito tarnyba atliko jų panaudojimo vertinimo auditą.

Bene daugiausia auditorių dėmesio sulaukė asociacijos „Menų zona“ projektas „Rezidencija „Menų zona“, kuriam 2023 m. iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto skirta 11 210 eurų.

„Dubliuotos 22 išlaidos iš 38 nurodytų ataskaitoje. Tie patys dokumentai teikti kaip pateisinantys išlaidas ir Lietuvos kultūros tarybos, Kretingos rajono savivaldybės bei Neringos savivaldybės finansuotuose projektuose. Klaipėdos miesto savivaldybės permokėtos (dubliuotos) lėšos – 9 207 eurai. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus projektui „Fotografijos meno veiklų programa“ 2023 m. iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšų skirta 27 tūkst. eurų. Dubliuotos 32 išlaidos iš 51 nurodytų ataskaitoje. Tie patys dokumentai teikti kaip pateisinantys išlaidas ir Lietuvos kultūros tarybos finansuotuose 3 projektuose. Klaipėdos miesto savivaldybės permokėtos (dubliuotos) lėšos – 17 419,24 euro“, – vardyta savivaldybės audito ataskaitoje.

Nustatyta, kad Klaipėdos savivaldybės permokėtos (dubliuotos) lėšos sudaro 17,4 tūkst. eurų.

Iš viso savivaldybės patirta žala įvardyta 26,6 tūkst. eurų.

Dėl šio atvejo irgi pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet iš prokuratūros atsakymo dėl jo rezultatų dar nėra gauta.