Estijos jūrinės idėjos prigyja ir Lietuvoje

Pyragas raikomas Vilniuje

Geriausias to pavyzdys yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) – valstybės įmonės pavertimas akcine bendrove.

Jau prieš gerą dešimtmetį Lietuvoje su tam tikru atodūsiu buvo žvelgiama į Talino jungtinio jūrų uosto bendrovės veiklą, kai ši nuolat mokėdavo dividendus valstybei. Gal ir tai lėmė, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, dar esant valstybės įmone, buvo įvesta prievolė kasmet mokėti tam tikrą procentą į valstybės biudžetą.

Ar toks sprendimas buvo geras? Kalbant apie Talino uostą, toks sprendimas gal ir geras, nes pinigai iš sostinės Talino niekur neiškeliaudavo. Klaipėdos atveju tai yra ir ateityje bus labai prastas sprendimas. Iš Klaipėdos ekonominės apyvartos iki 40 proc. uosto gaunamų rinkliavų išimama ir permetama į Vilnių.

Klaipėdiečiai jau seniai kalba, kad jiems kliūva tik dulkės ir sunkusis transportas, o pagrindinis pyragas raikomas Vilniuje.

Ne veltui kai kurie Seimo nariai klaipėdiečiai jau prabilo apie tai, kad Klaipėdos miesto savivaldai turėtų atitekti 30 proc. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos akcijų. Jei tai nebūtų padaryta, tarp Klaipėdos miesto gyventojų ir uosto toliau gilėtų konfrontacija.

KVJUD – į akcijų biržą?

Talino jungtinio jūrų uosto bendrovės veikla šiuo metu yra viena slapčiausių visame Baltijos jūros regione. Taip yra todėl, kad jos akcijos yra kotiruojamos akcijų biržoje, o tai duoda nemenka tokių bendrovių slaptumą.

Įprastai teikiami tik oficialios, „gražiai išlaižytos“ informacijos paketai apie tokios bendrovės veiklą. Visuomenei jos pristatomos kaip itin tyros. Kitaip sakant, veikia informacijos atsijojimo dėsniai.

Ar panašiu keliu eis ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos akcinė bendrovė? Teoriškai bėgant laikui Lietuvos valdžia gali priimti tokį sprendimą, motyvavus, kad dalį akcijų galima „išstatyti“ biržoje ir už tai gauti papildomų pajamų.

Pagal Lietuvoje veikiančią schemą, kai dalis energetinių bendrovių akcijų jau šildo netgi valdininkų kišenes, kažko panašaus galima tikėtis ir uoste. Tik sprendimai gali būti blogesni, pokiliminiai, kaip tai įprasta Lietuvoje. Akcijos biržoje gali ir neatsidurti arba atsidurs tik nedidelė dalis, nes kažkokia dalis gali būti skirta „pasimaitinti“ valdžioje esantiems naujos kartos „vertelgoms“.

Naujovė: Estijoje imtasi įgyvendinti idėją sukurti vieningą šalies laivyną. V. Matučio nuotr.

Valstybės laivyno pavyzdys

Šiuo metu Estija pradeda įgyvendinti naują su jūrine veikla susijusį projektą. Ji įsteigė Estijos valstybės laivyno valdybą. Kitaip tariant, į vieną juridinį vienetą Estija sujungė valstybės laivyną.

Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministro teigimu, tai buvo ilgai lauktas sprendimas. Tikimasi, kad valstybės laivyno įtraukimas į vieną vienetą padės Estijai išsaugoti šios šalies vėliavos laivus. Naujo darinio įkūrimo tikslas – ekonomiškiau ir naujoviškiau vystyti laivyną.

Kai ji tapo akcine bendrove, „nukalti“ didelio intereso ir gero kąsnio vienetą nebeužteks pastangų.

Naujai kuriama institucija Estijoje pradės veikti nuo šių metų birželio 1 d. Estijos valstybės laivyno valdyba jungs locmanų, Estijos uostų pagalbinius ir navigacinių įrenginių aptarnavimo laivus. Į naują Estijos laivyno valdybą nebus įtraukti Estijos salas aptarnaujantys valstybiniai keltai. Tačiau ši valdyba, planuojanti kurti laivų aptarnavimo tarnybą, siūlys vykdyti techninį aptarnavimą tiek valstybės keltams, tiek policijos, pasienio, gelbėjimo ar Estijos mokymo įstaigų laivams.

Estijos laivyną jungianti valdyba bus valstybės įmonė, o ne akcinė bendrovė. Tikimasi, kad ji sėkmingai aptarnaus ne tik laivus, bet ir vykdys įvairius projektus, pavyzdžiui, bepiločių laivų diegimą.

Galimas direkcijos skaidymas

Ko iš tokio Estijos valstybės laivyno valdymo ir aptarnavimo darinio sukūrimo galėtų pasimokyti Lietuva? Kol kas idėja šviežia, nepatikrinta laiko.

Jei pagal Estijos pavyzdį iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos akcinės bendrovės būtų "išvesti" laivai, o uosto kapitono vykdomos funkcijos perkeltos į Lietuvos transporto saugos administracijos Vandens transporto departamentą, apie pusę Uosto direkcijos veiklos išnyktų.

Uosto rinkliavų surinkimo ir uosto vystymo funkcijas galėtų vykdyti ir uosto kompanijos, o jų priežiūra rūpintųsi tas pats Lietuvos transporto saugos administracijos Vandens transporto departamentas. Tai neva būtų ir pigiau, ir racionaliau – valstybė pagal rinkliavas gautų savo pinigų iš uosto dalį. Svarbu ir tai, kad lėšos uosto vystymui būtų naudojamos gerokai racionaliau – uostininkai vykdytų tik tas investicijas, kurios tikrai reikalingos.

Šiuo atveju nereikia ir Estijos pavyzdžių. Tokias idėjas Klaipėdoje jau senokai kelia kai kurie uostų veiklos specialistai, įžvelgę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją kaip nereikalingą tarpininką. Tik kai ji tapo akcine bendrove, „nukalti“ didelio intereso ir gero kąsnio vienetą nebeužteks pastangų.