ES projekto „Smart Waste“ dalyviai svečiavosi Klaipėdoje

  • Teksto dydis:

„Smart Waste“ lietuviškai skambėtų „rūšiuok išmaniai“ arba „rūšiuok protingai“. Europos Sąjungos fondo „Interreg Europe“ partneriai iš Italijos, Bulgarijos, Olandijos, Danijos bei Lietuvai atstovaujančio Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) šią savaitę uostamiestyje gvildeno bendras atliekų tvarkymo problemas.

Patirtis – neįkainojama

„Tokių kaip šis projektas esmė ir nauda – pasidalinimas gerąja patirtimi. Europoje veikia skirtingos atliekų tvarkymo sistemos. Vienose valstybėse jas koordinuoja savivaldybės, kitose – valstybiniai ar privatūs atliekų tvarkytojai. Bendraujant tarpusavyje išgirsti kolegų naujoves, naudingų patarimų. Man asmeniškai vienas iš šio projekto atradimų, kad ir atliekų tvarkymo paslaugose prasidėjo nauja era – elektronizacija. Kaip rodo Danijos ir Olandijos pavyzdys, gyventojams, norint pasinaudoti konteineriu ar rūšiavimo aikštele, pakanka turėti mobiliojo telefono programėlę, o vežėjai visų konteinerių užpildymą gali stebėti kompiuteryje“, – sakė projekto konferencijos moderatorius prof. Ramūnas Povilanskas, KRATC valdybos pirmininkas.

Įprastai projekto dalyviai vyksta vieni pas kitus į svečius, susipažįsta su atliekų rūšiavimo ir apdorojimo infrastruktūra, konferencijose ieško atsakymų į klausimus, kaip darniau diegti naujoves. Dvejus metus dėl koronaviruso pandemijos suvaržymų „Smart Waste“ projekto partnerių vizitai buvo virtę nuotolinėmis diskusijomis, tačiau į susitikimą Klaipėdoje atvyko atstovai iš visų šalių.

„Kviečiu jus prasmingai praleisti laiką ne tik šioje konferencijoje, bet grįžti į Klaipėdą vasarą ir pajausti mūsų švenčių pulsą bei įvertinti, kaip jų metu tvarkomasi su atliekomis“, – sveikinimo žodyje projekto svečius kvietė Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras.

Receptai Klaipėdai

Viešnia iš Olandijos, Apeldorno miesto, Karla Fransen atvirai pripažino dvi opiausias savo savivaldybės bėdas. Pasirodo, panašų į Klaipėdą, 150 tūkst. gyventojų turintį miestą kankina tokios pat problemos, kaip ir mus: perpildyti konteineriai ir tai, kad gyventojai atliekas palieka šalia konteinerių.

Pirmajai problemai sprendimas jau rastas. Apeldorne diegiama konteinerių užpildymo daviklių sistema.

Davikliai per siųstuvus praneša valdymo centrui, kurie konteineriai yra artipilniai.

Taip galima išvengti situacijų, kai gyventojų atliekos nebetelpa į konteinerius, racionaliai planuoti mašinų maršrutus – be reikalo nevažiuoti į kiemus ir negaišti laiko kilnojant pustuščius konteinerius. Olandų skaičiavimais, maršrutų ir išmanaus tuštinimo planavimas jų mieste 10 proc. sumažintų CO2 išmetimus ir taip taupytų kuro bei technikos eksploatacijos sąnaudas. Beje, analogiškus daviklius planuojama įrengti ir Klaipėdos požeminiuose konteineriuose.

Prie konteinerių paliekamų atliekų problemą Apeldorne bandoma spręsti keliais būdais. Vienas iš jų – savanorių budėjimas šalia probleminių taškų ir aiškinimas visuomenei, kaip tvarkingai atsikratyti atliekomis. Kitas – inspektorių reidai, kai netinkamai paliktos atliekos yra išnaršomos ir taip bandoma nustatyti, kas jų šeimininkas.

Jeigu jį pavyksta rasti, nedorėliui tenka smarkiai paploninti piniginę. Tiesa, ir Lietuvoje bauda už atliekų palikimą neleistinoje vietoje siekia 600 eurų, tik dar nėra taip preciziškai ieškoma šiukšlintojų.

KRATC nuotr.

Idėjos ateičiai

Atliekų tvarkytojus sudomino eksperto iš Italijos Masimiljano Di Matijo pristatymas apie įdiegtą naujovę Danijos Koldingo savivaldybėje. Ten veikia atliekų priėmimo aikštelės be aptarnaujančio personalo, kur žmonės gali visą parą atvežti ir išrūšiuoti savo atliekas. Jos panašios į Klaipėdoje ir visoje Europoje esančias didžiųjų atliekų priėmimo aikšteles. Bet Koldingo aikštelėse nėra darbuotojų, į jas galima patekti prisijungus per telefono programėlę.

Aikštelių teritorijos yra stebimos kamerų, o norint padėti atliekas į pavojingų atliekų konteinerį reikia prisijungti su papildoma programėle. Besinaudojantys autonominių aikštelių paslauga gauna nuolaidą metinei rinkliavai. M. Di Matijo akcentavo, jog autonominės aikštelės – savotiškas eksperimentas, tikrinantis visuomenės brandumą. Danijoje, kur tokios aikštelės veikia jau kelerius metus, vis dar pasitaiko vagysčių, kai ateina nesąžiningi lankytojai ir, pavyzdžiui, išneša metalą.

„Idėja dėl autonominių aikštelių tikrai verta dėmesio ir analizės. Ne paslaptis, kad atliekų surinkimo aikštelių išlaikymas yra nuostolingas. Darbuotojų atlyginimai, patalpos, įranga, komunaliniai mokesčiai vis brangsta. Be to, dėl ribojamo darbo laiko ne visiems gyventojams patogu į jas atvykti. Tad atliekų priėmimo aikštelės be aptarnaujančio personalo ir veikiančios visą parą kiekvieną dieną skamba išties viliojančiai, tai galėtų būti ateities projektas. O šiuo metu dar reikia padėti gyventojams „atrasti“ mūsų aikšteles, išmokti atsakingiau rūšiuoti, priprasti jomis naudotis“, – sakė Roma Budrienė, KRATC direktorė.

„Smart Waste“ yra vienas iš programos „Interreg Europe“ projektų, vykdomų iki 2027 m. „Interreg Europe“ remia keitimąsi gerąja patirtimi ir mokymąsi tarp Europos regionų 29 šalyse – prie 27 ES valstybių yra prisijungusios Norvegija ir Šveicarija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių