- "Klaipėdos", lrt.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savaitgalį mirusi legendinė šalies aktorė Eugenija Pleškytė amžino poilsio bus palydėta antradienį.
Eidama 75-uosius metus šeštadienį mirė lietuvių teatro ir kino aktorė E.Pleškytė. Aktorė sukūrė vaidmenis daugiau nei 30-yje filmų.
E.Pleškytė dirbo Kauno dramos, Vilniaus dramos ir Jaunimo teatruose. Ji buvo apdovanota valstybinėmis premijomis. 2009-aisiais artistei skirtas specialus "Auksinės gervės" apdovanojimas.
"Prieš mano akis sukasi ilga, didžiulė juosta filmų, kuriuose aš matau jos nepaprasto grožio veidą ir ekraną, nušviestą jos didžiulio ir įvairiapusio talento. Netekome puikios aktorės, netekome nuostabaus grožio moters, tačiau mums liko filmai, kurie garsūs tuo, kad juose vaidino ji – E.Pleškytė. Ir ne tiek vaidino, kiek jos buvimas kine, ekrane turėjo prasmę. Ji mokėjo gyventi gyvenimą ekrane", – tvirtino G.Arlickaitė.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, reikšdama užuojautą dėl aktorės E.Pleškytės mirties, pabrėžė jos vaidmenų svarbą Lietuvos teatro ir kino istorijoje.
"Itin didelio talento aktorė ir ryški asmenybė E.Pleškytė aukso raidėmis įrašė savo vaidmenis Lietuvos teatro ir kino istorijoje. Jos vardas ir kūryba plačiai žinomi už Lietuvos ribų, vaidinti su ja scenoje ir kine laikė garbe iškiliausi mūsų bei užsienio aktoriai. Žinomų teatro ir kino režisierių kūrybai ji turėjo didelę įtaką. Aktorės kūryba Kauno ir Vilniaus dramos teatruose, o ypač – Vilniaus jaunimo teatre, kuriame ji sukūrė iškiliausius savo teatrinius vaidmenis, ryškiai spindėjo visoje Lietuvos teatro padangėje ir lėmė išskirtinį ne tik teatro, bet ir kino režisierių dėmesį", – rašoma Prezidentės užuojautoje.
Aktorė gimė 1938 m. sausio 6 d. Giliogiryje (Plungės rajonas). 1961 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1961–1963 m. dirbo Kauno dramos teatre, 1963–1965 m. – Valstybiniame akademiniame dramos teatre, nuo 1965 m. – Jaunimo teatre. Nuo 1995 iki 2008 m. gyveno San Fransiske.
Už nuopelnus lietuviškam kinui auksiniam talentui 2009-aisiais buvo įteikta "Auksinė gervė". Šį apdovanojimą įteikė Ingeborga Dapkūnaitė: ji tikino, kad nereikia atplėšti voko, nes ji jau žino laureatės vardą – tai E.Pleškytė. Tuomet ilgai netilo publikos ovacijos šiai kino legendai.
"Aš labai labai laiminga, matydama čia savo draugus, partnerius, režisierius. Tai – mano namai. Džiaugiuosi būdama su jumis. Gerbiama komisija tikriausiai pagalvojo, kad man dar trūksta šios statulėlės iki visiškos laimės. Būta ir anksčiau apdovanojimų, bet pats mieliausias ir brangiausias – šiandieną, nes aš jį gaunu nepriklausomoje laisvoje Lietuvoje", – graudindamasi tuomet dėkojo garsi aktorė.
E.Pleškytė suvaidino tokiuose filmuose kaip "Laiptai į dangų" (1966 m.), "Vyrų vasara" (1970 m.), "Herkus Mantas" (1972 m.), "Sadūto tūto" (1974 m.), "Grynai angliška žmogžudystė" (1975 m.), "Ilga kelionė prie jūros" (1976 m.), "Nesėtų rugių žydėjimas" (1978 m.), "Velnio sėkla" (1979 m.), "Mažos mūsų nuodėmės" (1979 m.).
Šiandien E.Pleškytės urna nuo 17 val. bus pašarvota Vilniaus šv. Petro ir Povilo bažnyčios salėje, laidotuvių ceremonija numatyta antradienį 14 val. Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos savivaldybė nurašys šimtatūkstantines skolas
Klaipėdos savivaldybė parengė tvarką, pagal kurią bus įmanoma nurašyti dešimtmečius besikaupusias savivaldybės biudžetinių įstaigų paslaugų gavėjų skolas už suteiktas paslaugas. ...
-
Dėl apšvietimo stygiaus jaučiasi nesaugiai: rajone situacija tragiška
Sportininkų gatvėje 9-ojo daugiabučio namo kieme neveikia apšvietimas. Klaipėdiečiai teiraujasi, kada jis bus įjungtas, kadangi rytais ir vakarais vidinis kiemas, automobilių stovėjimo aikštelė ir takelis prie mokyklos skendi tamsoje, ta...
-
Karinės jūrų pajėgos NATO misijai Baltijos jūroje skyrė du laivus, jie išplaukė1
Karinės jūrų pajėgos NATO kritinės infrastruktūros apsaugos operacijai Baltijos jūroje skyrė du laivus, jie trečiadienį išplaukė į jūrą, BNS nurodė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Uostamiestis mini Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-ąsias metines1
Sausio 15-ąją uostamiestyje, Skulptūrų parke, prie paminklo „Už Laisvę žuvusiems“, tradiciškai buvo paminėtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės. Jų metu buvo prisiminti svarbūs 1923-iųjų istorin...
-
Vaikų „linksmybės“: sniego gniūžtėmis – į automobilius1
Vieno prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pastebėti du vaikai, į mašinas mėtantys sniego gniūžtes. Vyriškiui išlipus jų sudrausminti vos neįvyko nelaimė – vienas nepilnametis atsitrenkė į važiuo...
-
Olando Kepurės skardis – lankomiausias objektas
Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad Olando Kepurės skardis – vienas lankomiausių šalies objektų. ...
-
Dėl vaizdo kameros Jūrininkų prospekte – sumaištis: kam šita „akytė“?
Jūrininkų prospekte esančio daugiabučio namo pirmojo aukšto balkone įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Klaipėdiečiai svarsto, ką buto gyventojas stebi – vaikų žaidimų aikštelę, teritoriją po balkonu, o gal tiesiog praeivius? ...
-
Pristatytas Klaipėdos veiklos plano projektas 2025–2027 m.: kasmet prireiks per 500 mln. eurų
Klaipėdos gyventojams pristatytas 2025–2027 metų Strateginio veiklos plano projektas. Planuojama, kad programoms įgyvendinti kasmet prireiks po daugiau kaip 500 mln. eurų. ...
-
Klaipėdoje priedangų skaičius tebeauga
Klaipėdoje daugėja priedangų – jų skaičius šiuo metu siekia 90. Pavojaus atveju jose pasislėpti galėtų apie 31 tūkst. žmonių. Nuolatos ieškoma ir kitų galimų naujų priedangų vietų. O gyventojams skaitomos paskaitos civilin...
-
Tragiško likimo majorui Oksui skirs knygą1
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės šiandien bus minimos ne tik uostamiestyje, bet ir Kaune, kur bus pagerbtas ir vienas pagrindinių šios kovinės operacijos vadų – Juozas Tomkus, slapyvardžiu Oksas. Ši trag...