- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kad ir kuo bešildytume savo namus – dujomis, elektra, kietuoju kuru ar pirktume šilumą iš centralizuotų tinklų, visur sausio sąskaitų sumos bus gerokai didesnės nei gruodžio mėnesį. Ir ne tik todėl, kad šiemetinis sausis buvo gerokai šaltesnis už gruodį, kai uostamiestyje fiksuota vidutinė +1,7°C temperatūra. Dar viena už komunalines paslaugas didėjančių sąskaitų priežastis – energijos ir kuro kainos Lietuvoje vis kopia aukštyn.
Dujos ir elektra
Kaip skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), nuo šių metų pradžios keitėsi elektros ir dujų kainos.
Gamtinės dujos nuo 2021 m. sausio buitiniams vartotojams pabrango 6,38 proc. Tad buitiniai vartotojai, gamtines dujas naudojantys maistui ruošti, už 1m3 moka 0,50 euro. Pastovioji tarifo dalis nesikeitė, liko 0,56 euro mėnesiui.
Elektros kaina 2021 m. didėjo vidutiniškai 0,4 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Todėl buitiniams vartotojams populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas padidės 2,9 proc., iki 14,1 ct/kWh, dviejų laiko zonų – 3,9 proc., iki 16,1 ct/kWh (dienos), ir 1 proc., iki 10 ct/kWh (nakties ir savaitgalio).
Nuo 2020 m. vidurio Lietuvoje prasidėjo elektros rinkos liberalizavimas, ir elektros vartotojai gali pasirinkti sau naudingiausią elektros tiekėją. Tačiau ekspertai ne kartą skelbė, jog elektros tiekėjų konkurencija kol kas labai menka, jų siūlomi tarifai beveik nesiskiria.
Malkos ir biokuras
Valstybinių miškų urėdija skelbia elektroninius medienos pardavimo aukcionus pusmečiams. Dar praėjusių metų pabaigoje jos atstovai prognozavo, jog 2021 m. pirmąjį pusmetį medienos kaina augs maždaug 20 proc.
Algirdas Varapnickas, Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Medienos ruošos ir prekybos vadovas, teigė, kad prognozės iš dalies pildosi – kaitriausios 1 grupės malkos nuo sausio pabrango. Šiai grupei priskiriamų ąžuolų, uosių ir beržų malkinės medienos kaina aukcione kilo nuo 27,25 iki 29,43 už 1m3.
Nors atrodytų, kad mažiau vertingos medienos, iš kurios gaminamas biokuras, kainos panašios visoje Lietuvoje, išties taip nėra. Aplink Klaipėdą mažai miškų, mažesnė pasiūla, stiprios regiono baldininkų įmonės superka įvairią medieną, ji eksportuojama laivais į kitas šalis. Todėl šilumos gamybos bendrovėms tenka konkuruoti dėl biokuro su kitų verslo grupių atstovais, atsigabenti jį iš toliau. Pajūryje biokuras kainuoja 5–10 proc. brangiau nei energetikų kolegoms Vilniaus ar Kauno regionuose.
„Spalio mėnesį, kai pradėjome šildymo sezoną, biokuras kainavo apie 135 eurų už toną naftos ekvivalento, o vasarį biokuro kaina biržoje pasiekė 186 eurus už tą patį kiekį. Kitaip sakant, pagrindinis mūsų kuras jau pabrango 27 proc.“, – skaičiais situaciją iliustravo Vilius Buinevičius, AB „Klaipėdos energija“ technikos direktorius.
Už šilumą galėtume mokėti tolygiau
Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sausį, lyginant su gruodžiu, Klaipėdoje padidėjo 3,4 proc. – mažiau, nei šiemet buitiniams vartotojams brango gamtinės dujos. Šilumininkai akcentuoja, kad skirtingai nuo valstybės reguliuojamų elektros, dujų ir medienos sektorių, šilumos gamintojai ir jų klientai su kainų kaitaliojimais yra varginami labiausiai. Pagal teisės aktus centralizuotai tiekiamos šilumos kainos nustatomos ne pusmečiui, o tik vienam mėnesiui. Tai kelia sumaištį tarp klientų, kuriems kas mėnesį sąskaitose tenka matyti vis kitokius šilumos įkainius.
Dar viena vartotojams nepalanki aplinkybė – šilumos kainų sezoniškumas.
„Pavyzdžiui, vasarį Klaipėdoje šilumos kaina yra 4,87 ct/kWh, o vasarą, birželio mėnesį, kaina buvo beveik perpus mažesnė – 2,62 ct/kWh“, – aiškino V.Buinevičius.
Tokie kainos svyravimai yra nepalankūs vartotojų piniginėms. Dėl didelio šilumos suvartojimo žiemą išlaidos už šildymą smarkiai išauga, o vasarą sąskaitos mažos, nes apmokamos konkretaus mėnesio išlaidos. O elektros ir dujų pardavėjai savo paslaugoms taiko dvinarę kainą: klientai, nepriklausomai nuo suvartojimo, moka pastoviąją tarifo dalį. Atsiskaitant už šilumą tokios prievolės nėra.
„Mūsų klientai irgi gali pasirinkti mokėjimus už paslaugą tolygiai visus metus. Tuomet šildymo sezono metu
sąskaitos būtų mažesnės. Tačiau tai nėra privaloma, kaip atsiskaitant už elektrą ar dujas“, – sakė Virginijus Zutkis, AB „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo padalinio vadovas.
Sausio sąskaitos už šildymą – vidutiniškai didesnės 13,5 proc.
Pasak V.Zutkio, nors sausis ir nustebino pajūryje seniai regėtais šalčiais, kai temperatūra buvo kritusi žemiau nei 20 laipsnių, šilumos suvartojimas, lyginant su gruodžiu, mieste nėra itin išaugęs. Energetikų statistika rodo, kad vidutinis suvartojimas mieste išaugo 13,5 proc., tad ir sausio sąskaitų didėjimas už šildymą tvarkinguose sandariuose namuose turėtų neviršyti šio rodiklio.
„Tokią tikrą žiemą, kaip ši, akivaizdžiai pasimato, kurie namai prašosi renovacijos. Jeigu sausio šildymo sąskaita bus ketvirtadaliu ir daugiau didesnė už gruodžio, reiktų rimtai kalbinti kaimynus šiltinti namą, modernizuoti šilumos punktą ar atlikti bent dalinę renovaciją“, – teigė energetikos ekspertas.
Ne kartą Lietuvos būsto renovacijos analizėse skelbta, kad per nesandarias namo konstrukcijas – neapšiltintas sienas, stogą, nesandarius langus, rūsio patalpas – iš pastato išgaruoja iki 60 proc. šilumos. O lyginant vienodus namus, kai vienas renovuotas, o kitas – ne, gyventojų sąskaitos už šildymą skiriasi net kelis kartus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo2
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?7
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas13
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?4
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus47
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...