Praeitį liudijanti medžiaga

Šio elektroninio leidinio pagrindu yra rengiamas papildytas spausdintas žinynas, pristatantis Lietuvos laivyno kūrėjus. Leidinys skelbiamas Lietuvos jūrų muziejaus tinklalapyje: http://juru.muziejus.lt/Laivyno_istakos.pdf

Šis leidinys gerokai praplečia žinias apie tarpukario Lietuvos jūrines asmenybes ir laivus. Lietuvos jūrų muziejuje kaupiamas Lietuvos jūrų laivyno archyvas. Jame surinkti

iš Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių laivyno veteranų ar jų giminaičių gauti dokumentai ir kitokia laivyno praeitį liudijanti medžiaga. Rinkinį nuolat papildo Lietuvos ir užsienio archyvuose Lietuvos jūrų muziejaus istorikų aptikti duomenys. Kaupiama informacija apie Nepriklausomos Lietuvos laivyno specialistus: jūrininkus, hidrotechnikus, jūrų prekybos, ekonomikos žinovus ir žmones, nuoširdžiai puoselėjusius tautinio laivyno idėją.

Lietuvos vėliavos laivai

Be to, renkami faktai apie 1918–1940 m. su Lietuvos vėliava plaukiojusius jūrinius laivus. Pristatomi 36 laivai tarpukaryje plaukioję su Lietuvos vėliava.

Tai „Aitvaras“, „Budys“, „Darbas“, „Denny-Trakai“, „Friesland“, „Gerda“, „Gotland“, „Hansa II“, „Holland“, „Hollandia II“, „Juratė“, „Kastytis“, „Kathe“, „Kaunas“, „Klaipėda“, „Kretinga“, „Lydys“, „Lietuvaitė“, „Lloyd II“, „Maistas“, „Marijampolė“, „Memel“, „Neringa“, „Nida“, „Palanga“, „Panevėžys“, „Partizanas“, „Prezidentas Smetona“, „Prussia II“, „Savanoris“, „Stephanie“, „Šaulys“, „Šiauliai“, „Utena“, „Venta“, „Žaibas“.

Dalis laivų plaukiojo su Lietuvos vėliava, bet Lietuvoje taip nė karto ir neapsilankė.

Neišliko netgi dalies laivų nuotraukos.

90 tarpukario asmenybių

Elektroniniame žinyne pateikiami devyniasdešimties žmonių, nusipelniusių kuriant Lietuvos laivyną, biografijų faktai lietuvių ir anglų kalbomis pradedamas laivų kapitonu Juozu Andžejausku ir baigiamas Klaipėdos uosto vadovu Ričardu Vysockiu. Pristatomos tarpukario Lietuvos asmenybės, labiausiai nusipelniusios kuriant komercinį ir karo laivyną. Lietuvos laivyno kūrėjai – ne tik jūrininkai profesionalai, bet ir verslininkai, valdininkai, kultūros ir visuomenės veikėjai, buriuotojai, kurių indėlis buvo svarbus.

Elektroninį žinyną parengė Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius. Anot jo, surinkti faktai toli gražu nėra išsamūs. Lietuvos jūrų muziejus tikėtųsi, kad atsilieps asmenys, giminaičiai, pažįstami, kurie pateiks naujų duomenų, nuotraukų, dokumentų apie tarpukario jūrines asmenybes.

Apdorojus sukauptą medžiagą, Lietuvos jūrų muziejus numato išleisti reprezentatyvų leidinį.