Dilema: nauji varpai ar tualetas tikintiesiems?

Klaipėdos rajone verda diskusijos dėl savivaldybės biudžeto skirtų pinigų bažnyčioms. Kas svarbiau – nauji Gargždų bažnyčios varpai ar tai, kad Priekulėje tikintieji gamtinius reikalus turi atlikti šventoriuje?

Skyrė 42 tūkst. eurų

Kasmet rajone savivaldybė visoms bažnyčioms numatydavo apie 50 tūkst. eurų sumą. Dalį lėšų klebonai skirdavo komunalinėms išlaidoms padengti, o remontui ar kitiems svarbesniems darbams likdavo ašaros – du ar trys tūkstančiai eurų.

Tačiau sprendimas bažnyčioms skirtos paramos liūto dalį atiduoti tik vienai parapijai įplieskė diskusijas tarp tikinčiųjų – kodėl nuspręsta finansuoti Gargždų bažnyčios naujų varpų įsigijimą, kai kitose parapijose skurdas bado akis?

Savivaldybėje nuspręsta skirti Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčiai per 42 tūkst. eurų, o tai yra 70 proc. prašytos sumos.

Prašymų dėl paramos turėjo ir kitos parapijos. Slengių Šv. Jono Pauliaus II bažnyčia prašė paramos bažnyčios statybai užbaigti. Ją parapijiečiai stato nuo 2016 m.

Į bažnyčią ateina šimtai žmonių, o mes neturime net tualeto. Pandemija siaučia, o pas mus nėra net kur rankų nusiplauti.

Priekulės Šv. Antano Paduviečio bažnyčia prašė parapijos ūkinio pastato remonto darbų dalinio finansavimo. Priekuliškiai norėjo gauti 27,5 tūkst. eurų.

Priekulės evangelikų liuteronų parapijos bažnyčios klebonas vylėsi gauti 21 tūkst. eurų tvoros statyboms.

Būdelę turės nugriauti

Priekulės Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonas Viktoras Ačas stebėjosi tokiu savivaldybės sprendimu ir tikino, kad situacija bažnyčioje neatitinka jokių higienos normų.

Sąlygos: Priekulės Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonas V.Ačas stebėjosi valdžios sprendimu paremti naujų varpų pirkimą vienai bažnyčiai, kai kitoje tikintiesiems sąlygos it viduramžiais. Vaizdo medžiagos stop kadras

"Į bažnyčią ateina šimtai žmonių, o mes neturime net tualeto. Pandemija siaučia, o pas mus nėra net kur rankų nusiplauti. Turime ūkinį pastatą, sugalvojome jame įrengti sanitarinį mazgą. Šiuo metu parapija tikrai plečiasi, ateina vis daugiau tikinčiųjų, bažnyčios bendruomenė dalyvauja  šventėse, prisideda prie visų renginių. O gamtinių reikalų nėra kur atlikti", – pasakojo klebonas.

Prie bažnyčios veikia labdaros ir paramos organizacija "Caritas".

"Rekonstravus sandėlį, jame būtų galima įkurti vargšų paramai skirtas patalpas. Šiuo metu bažnyčia remia apie 400 vargstančiųjų. Tai tikrai didelis skaičius parapijiečių. Daugiausia tai yra parama maistu. Aš savo garažą užleidau šiam reikalui. Juk bent minimalios higienos sąlygos turėtų būti", – pasakojo V.Ačas.

Šiuo metu parapija tikrai plečiasi, ateina vis daugiau tikinčiųjų, bažnyčios bendruomenė dalyvauja  šventėse, prisideda prie visų renginių. O gamtinių reikalų nėra kur atlikti.

Nuo 2023 m. ES uždraus lauko tualetus, vadinasi, ir Priekulės bažnyčios šventoriuje stovinti būdelė turės būti nugriauta.

"Aš net baudų baiminuosi. Tarybos nariai taip nusprendė, kad varpai Gargždams yra kur kas svarbesni, tad net ir bijau ką nors sakyti. Bet ypatingai nepriekaištausiu, dėkingas esu už bet kokią pagalbą. Tik, racionaliai vertinant, ši bėda,  manyčiau, jau turėtų būti sprendžiama", – stebėjosi klebonas.

Bažnyčia – miško žemėje?

Į šią Priekulės bažnyčią užsuka įvairaus amžiaus ir skirtingos sveikatos būklės žmonės. Dievo pagalbos bažnyčioje ieško ir neskiepytieji.

"Ir nė vieno neišvysime. Ne tik į paskutinę žemišką kelionę parapijiečius tenka klebonui lydėti. Vyksta santuokos, krikštai, bažnyčioje vyksta vaikų katechezės. Vaikų susirenka 100. Kartais prašome, kad juos priimtų kultūros namai, į kleboniją leidžiame. Bet patalpos tualeto reikalams neturime", – teigė V.Ačas.

Priekulės seniūnija nė vienos valstybinės šventės nepraleido be mišių ar renginių Priekulės bažnyčioje.

"Visų valstybinių švenčių šventimas prasideda pas mus. Šimtai žmonių susirenka. Na, ką darysi, vargsime, vargsime ir kaip nors išvargsime. Savivaldybės prašiau, kad leistų patiems statyti, bet paaiškėjo, kad bažnyčia yra miško žemėje. Visuomeninės paskirties objektas, esantis miesto centre, pasirodo yra miške", – stebėjosi klebonas.

Šventoriuje – lyg po egle

Pagal nustatytą tvarką jokios statybos bažnyčios sklype negalimos.

"Samdėme architektus, bet reikalai niekaip nejuda. Niekaip nepavyksta išvargti. Viskas taip sudėtinga, kaip karo sąlygomis. XXI amžius, o bažnyčia tualeto negali turėti. Kas čia darosi? Lauko tualetas yra vienas. Kitą kartą vaikai neiškentę net ir šventoriuje daro. Kokia trauma mažam vaikui. Valdžia galvoja, kad esame miške, vadinasi, ir po egle galime daryti", – šiurpo klebonas.

Viskas taip sudėtinga, kaip karo sąlygomis. XXI amžius, o bažnyčia tualeto negali turėti. Kas čia darosi?

Priekulės bažnyčia už gruodžio mėnesio šildymą sumokėjo 1 452 eurus.

"Penkis kartus daugiau sumokėjome. 2,7 tūkst. eurų būdavo už visus metus. Už vieną mėnesį sumokėjome kone pusę metams skirto biudžeto šildymui. Mums šokas buvo. Sutaupyti niekaip neišeis", – apgailestavo klebonas.

Mato nelygybę

Pinigų dalybų bažnyčioms situacija užkliuvo ir Klaipėdos rajono merui Broniui Markauskui.

"Kad išvengtume lėšų religinėms bendruomenėms skirstymo principu "patinka – nepatinka", savivaldybėje turime patvirtinę specialų lėšų krepšelį, kurį bažnyčios pasidalija. Regis, kad dėl tokio principo visi buvome sutarę, tačiau valdantieji, kaip patys sako, atvėrė Pandoros skrynią ir pradėjo skirstyti lėšas bažnyčioms neaiškiais principais, be jokių logiškų argumentų, vadovaudamiesi, ko gero, tik savo asmeninėmis simpatijomis", – nuomonę išsakė rajono meras B.Markauskas.

Bronius Markauskas: negalime skirstyti bažnyčių ir tikinčiųjų.

Meras neabejoja – Gargždų bažnyčiai varpai tikrai reikalingi, tačiau kritikavo pinigų skirstymo būdą.

"Negalime skirstyti bažnyčių ir tikinčiųjų. Būtina užtikrinti lygiateisiškumą, juk visų parapijų prašymai svarbūs. Todėl aš parengiau sprendimus tarybai, kad ši patvirtintų paramą ir kitoms trims bažnyčioms. Ir čia paaiškėjo, kad valdantieji aiškiai brėžia liniją, kurios vienoje pusėje svarbesnės bažnyčios, o kitoje – mažiau svarbios. Skyrę lėšų Gargždų bažnyčiai, mano siūlymą tokiu pačiu principu skirti pinigų ir kitoms to prašiusioms bažnyčioms, valdantieji tiesiog atmetė. Be paaiškinimų, be argumentų", – viešai situaciją komentavo B.Markauskas.

Žvelgia iš savų varpinių?

Būtina užtikrinti lygiateisiškumą, juk visų parapijų prašymai svarbūs.

Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė patikino, kad Priekulės bažnyčios problemos yra žinomos.

"Bent laikino sprendimo reikėtų – biotualetai juk nėra uždrausti. Religinėms bendruomenėms mes visuomet gelbstime. Pernai buvo skirta 50 tūkst. eurų. Šių metų plane numatyta paramą religinėms bendruomenėms padidinti iki 100 tūkst. eurų", – teigė L.Liutikienė.

Išgirdusi tikinčiųjų keltą klausimą, kodėl kone visa programoje numatyta suma atiteko Gargždų bažnyčiai, L.Liutikienė tikino, kad buvo nuspręsta bent vieną didelį projektą įgyvendinti.

"Nebūtume skyrę Gargždams, vis tiek kažkam būtume užkliuvę. Gargždų bažnyčia yra miesto centre, į ją atvyksta žmonės iš viso rajono. Tai yra didžiausia rajono bažnyčia. Slengių bažnyčiai mes esame jau skyrę apie 170 tūkst. eurų", – aiškino L.Liutikienė.

Net ir senus Gargždų bažnyčios varpus tikintieji girdi net kitapus Minijos upės.

"Kad skamba, dar nereiškia, kad gerai skamba. Varpai buvo ne pirmos jaunystės. Apsispręsta buvo juos atnaujinti, savivaldybė prisidėjo", – patikino vicemerė.

L.Liutikienės manymu, kritika dėl varpų yra tik kitos nuomonės reiškimas.

"Kiekvienas situaciją vertiname iš savo varpinės. Nenumenkinu nė vieno prašymo, kiekvienas jų yra svarbus. Kai bus skirstoma 100 tūkst. eurų suma, pačios religinės bendruomenės turės susitarti, kiek ir kam skirti pinigų, politikai nesikiš. Galbūt pačios religinės bendruomenės susitars, kad vienais metais sprendžiame Priekulės problemas, kitais – Slengių bažnyčiai gelbėjame", – svarstė L.Liutikienė.

Skambesys: Klaipėdos rajono vicemerė L.Liutikienė įsitikinusi, kad nesvarbu, jog Gargždų bažnyčios varpų skambesys sklinda net iki Dovilų, nes tai dar nereiškia, kad varpai gerai skamba. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Laukia bendrojo plano

Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavo skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius aiškino, kad apie Priekulės bažnyčios reikalus savivaldybė puikiai žino.

"Klausimas yra senas, bažnyčios bendruomenė ėmėsi veiksmų, bet jiems nelabai sekasi. Jie norėjo statyti bendruomenės namus. Ta teritorija yra prie geležinkelio. Pagal senus dokumentus ten galioja monofunkcinis zonavimas. Ribojimai yra dėl geležinkelio", – paaiškino G.Kasperavičius.

Šiais metais ruošiamės skelbti pirkimą naujo bendrojo plano rengimo paslaugai. Reikalai juda. Man atrodo, kad mes greičiau padarysime.

Paprastai tariant, norint rekonstruoti bažnyčios sandėlį ar naujai ką nors statyti, reikia koreguoti Priekulės centrinės dalies bendrąjį planą.

"Kiek aš žinau, jie tai ir daro. Gal projektuotojams nesiseka? Bet viskas užtruko per ilgai. Mes jau patys rengiamės koreguoti bendrąjį planą. Šiais metais ruošiamės skelbti pirkimą naujo bendrojo plano rengimo paslaugai. Reikalai juda. Man atrodo, kad mes greičiau padarysime", – patikino G.Kasperavičius.

Skyriaus vedėjas akcentavo, kad į situaciją verta žvelgti plačiau – ne tik tualeto norėtų bažnyčia, bet ir bendruomenės namų.

"Bendrajame plane tokia plėtra nenumatyta. Mes net klausėme Statybų inspekcijos, kuri konstatavo, kad statybos leidimo nenaikintų, jei sprendiniai neprieštarautų bendrajam planui. Gudriai išsisuko nuo atsakymo. Vadinasi, reikės planą koreguoti", – pastebėjo G.Kasperavičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Iš savo

Iš savo portretas
Lėšų bažnyčia tokius pirkinius turėtų daryti, o ne iš savivaldybes kaulyti.

Klpd.

Klpd. portretas
Čia tikrai taip daroma? Ta prasme kad savivaldybė iš nuplėštų nuo ir taip sunkiai pragyvenančių žmonių mokesčių atiduoda 50 000Eu bažnyčiai?Neatsiklausus ar visi gyventojai sutinka..Amoralu.

Na neee

Na neee portretas
Teroristu islaikymui daugiau skiria. Ten jiems pramogu betruksta ir karsto duso 3 kartus per diena. :)
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių