Dilema dėl ateities: bus ar nebus išorinis uostas?

Mūsų valstybės valdymo patirtis rodo, kad švytuoklės principu Lietuvoje keičiantis valdžioms vienu svarbiausių klausimų ne pirmą kartą tampa išorinis uostas.

Paklausimas Seime dėl uosto

Praėjusią savaitę Vyriausybės valandoje Seime klausimą dėl Klaipėdos išorinio uosto ateities naujajam susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui uždavė Seimo narys Zigmantas Balčytis.

„Dar 2004 m. yra atlikta japonų studija, kurioje kalbama, kad Klaipėdos uostas gali turėti ateityje problemų, jeigu mes nedarysime kardinalių pakeitimų, neturėsime išorinio uosto“, – teigė Z.Balčytis.

Kodėl Šilutės ir Šilalės rajonuose rinktam Seimo nariui parūpo išorinis uostas? Galbūt apie šį Seimo narį buriasi kokia nors išorinio uosto gerbėjų grupė? Gali būti ir taip, kad 2001–2005 m. susisiekimo ministru buvusiam Z.Balčyčiui tiesiog parūpo, kodėl ir toliau „marinuojama“ išorinio uosto idėja.

Dalis uosto specialistų pripažįsta, kad japonų atlikta Klaipėdos išorinio uosto studija buvo labai gera Japonijos dovana Lietuvai, kuri ja nepasinaudojo. Studijos reikšmė didelė, ji 2004 m. beveik tiksliai nurodė, kaip Klaipėdos uostas vystysis artimiausius 10–15 metų.

Dabartinis susisiekimo ministras M.Skuodis dėstė, kad Vyriausybė, tikėtina, patvirtins dvi galimas išorinio uosto vietas. Anot M.Skuodžio, yra du svarbūs aspektai. Reikės atsakyti, kaip bus plėtojamas dabartinis uostas, nes jo pajė-gumas dar yra neišsemtas.

Antra vertus, anot M.Skuodžio, laisvų krantinių naujoms kompanijoms vis dėlto nėra. Taip pat dabartinėje terito-rijoje nėra pakankamai vietos gamybai uoste vystyti.

„Turime plėsti dabartinio uosto pajėgumą“, – pastebėjo M.Skuodis. Jis nori, kad krova dabartiniame uoste didėtų, kad į jį įdėtos investicijos atsipirktų.

M.Skuodžio teigimu, dėl išorinio uosto yra labai daug klausimų. Svarbiausia – kas būtų kraunama? Klausimai kybo ir dėl strateginio investuotojo, ir dėl aplinkosauginių reikalų, ir dėl terminų, kada ir kas turėtų būti daroma.

M.Skuodis teigė, kad po konsultacijų su skirtingais kolegomis pasiūlęs atsisakyti į Bendrąjį planą įtraukti geležinkelio mazgo plėtrą ties Girulių mišku ir vietoj šios teritorijos vertinti plėtros galimybes alternatyviose vietose.

Skirtingi lietuvių ir lenkų požiūriai

Aplinkos ministerija praėjusią savaitę viešai pradėjo platinti pranešimą, kad žmonėms nerimą keliantys Girulių miško kirtimo ir jūrų uosto plėtros darbai yra nereikalingi.

„Visiškai akivaizdu, kad Girulių miško kirtimo planai ir išorinio uosto planai buvo pertekliniai. Aukščiausiu lygiu sutarėme, kad Girulių neaukosime geležinkelių parkavimui. Lygiai taip pat dėl krovinių neeikvosime Lietuvos pajūrio – jeigu labai reikės, ieškokime galimybių pietiniame uoste“, – tikino aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Jo teigimu, Vyriausybė planuoja vasario 24-ąją patvirtinti Lietuvos bendrojo plano sprendinius. Neaišku ar juose liks išorinio uosto vizija. Gal bus analizuojamos bent kelios išorinio uosto alternatyvos dėl ateities kartų?

Iki šiol buvo nuostata, kad išorinis uostas nebus statomas greitai, bet turi būti įvertinta, kokia vieta Lietuvos pakrantėje yra geriausia tokio uosto statybai kada nors ateityje.

Sutapimas ar ne, bet kai Lietuva rengiasi atsisakyti vienintelio išorinio uosto statybos alternatyvų analizės, Lenkija skelbia apie planus naujus išorinius uostus statyti ties Gdansko, Gdynės ir Svinouiscio uostų vartais. Gdynėje ir Svonouiscyje šiais metais planuojama surasti investuotojus, su kuriais būtų pasirašyta 30 metų sutartis dėl uostų statybos ir eksploatavimo.

Išorinį uostą prie Gdynės 151 ha plote planuojama pastatyti iki 2028 m., prie Svinouiscio 130 ha – iki 2030 m. Vėliau būtų statomas ir 440 ha žemės ploto naujas Gdansko išorinis uostas, tačiau kol kas jokie terminai nenurodyti.

Visuose uostuose lenkai rengiasi krauti konteinerius, nes jiems aišku, kad ateityje konteinerizacijos lygis tik kils.

Žmonės ir džiaugiasi, ir piktinasi

Lietuvos gyventojų nuomonės sužinojus apie lenkų planus ir delsimą Lietuvos ką nors daryti yra nevienareikšmiškos.

Vieni džiaugiasi, kad Lietuvoje nesugebama apsispręsti dėl išorinio uosto, nes jis laikomas aplinkos priešu. Kiti mano, kad nebūtina niokoti Melnragės ir Girulių, bet išorinis uostas Lietuvai būtų reikalingas, ir jis turėtų būti prie Būtingės.

„Uostas yra valstybinis, todėl valstybė turi rūpintis, kad jis dirbtų ir uždirbtų pinigų. Kodėl dalis žmonių dėl kažkokių asmeninių interesų pasisako prieš Lietuvos klestėjimą ir biudžeto pilnėjimą?“ – klausė kiti.

Yra ir tokia nuomonė, kad Lietuvai nereikėtų lygintis su Lenkija, nes joje 38 mln. gyventojų.

„Lenkai yra protingi, verslūs, mažiau nei lietuviai mala liežuviu. Todėl nenuostabu, kad lietuviai prekių važiuoja pirkti iš lenkų. Iš esmės Lietuva tapo tarsi Lenkijos provincija. Kuo toliau, tuo labiau ekonominis skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos gilės ne Lietuvos naudai. Tai ne tik uostų srityje, bet ir visur kitur“, – svarstė žmonės.

Lietuvoje yra 2,8 mln. gyventojų. Vien lietuviški kroviniai Klaipėdos uoste sudaro per 30 mln. tonų. Lietuvos pašonėje yra beveik 10 mln. gyventojų Baltarusija, kur ekonomika, tikėtina, augs. Jos krovos potencialas per Klaipėdos uostą ateityje galėtų būti 2–3 kartus didesnis nei pačios Lietuvos, nes Klaipėdos uostas artimiausias ir patogiausias Baltarusijai.

„Ekonominė realybė yra tokia, kad išorinio uosto Klaipėdoje anksčiau ar vėliau reikės, nes Baltarusijos visą laiką nevaldys A.Lukašenka, o Rusijos – V.Putinas. Jei tos šalys taptų laisvesnės, o taip nutiks, kroviniai, bent baltarusiški, intensyviau judės per Klaipėdą. Baltarusijos potencialas didelis. Ką, nesant išorinio uosto, pasiūlys Klaipėdos uostas, kai ims augti Baltarusijos ekonomika?“ – svarstė kiti piliečiai.

Yra ir kategoriškai nusiteikusių žmonių, kurie mano, kad išorinio uosto statyba ir netgi dabartinio uosto gilinimas yra ne kas kita, kaip pinigų plovimas.

Įžvelgiamas ir dalies žmonių ekonominis nesupratimas, totalus neigimas visko, kas progresyvaus vyksta ar gali vykti.

„Pakanka tik užsiminti apie išorinio uosto ar jau esančio uosto gilinimo, plėtimo bent potencialią galimybę, tuoj atsiranda tuntai mirtinai pasipiktinusių bei pasiryžusių gulti kryžiumi ant bėgių. Ne tik uostu, bet ir pramone, transportu apskritai. Uosto – nereikia, geležinkelio – nereikia, LEZ-o – nereikia ir apskritai nieko nereikia“, – pastebima ir tokia realybė, įvardijus, kad Lietuva ir toliau giliai miega ekonominio letargo miegu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nezabitauskas

Nezabitauskas portretas
Čia "klaipėdietis" bando groti jausmais - neva, Būtingės variantui reiks aukoti didelę dalį Šventosios miško. Netiesa, nuo jūros iki miško ties Būtinge yra apie 3 km pelkių ir pievų, Ten puikiausiai tilptų geležinkelio kelynas. Toliau - du variantai. Jei geležinkelis nuo Būtingės eitų tiesiai į Darbėnus, tada reiktų iškirsti keliasdešimties metrų pločio liniją, kas, žinoma, nėra gerai, bet tai nebūtų didelės miško dalies sunaikinimas. Jei geležinkelis suktų pro Šventąją, tai tiktų dar 1939 metais supiltas geležinkelio pylimas, o miško išvis kirsti nereiktų.

>

> portretas
Ko ta Latvija kisat? Latvija turi 5 kartus ilgesne pakrante nei Lietuva.

to vienintelis

to vienintelis portretas
Tai kodel giriamas Latvijos pajuris, kuriame yra 3 uostai ir 2 is ju isoriniai
VISI KOMENTARAI 46
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių