Desovietizacijos planas Klaipėdoje: nei „Kardo“, nei „Karių“

Specialiai suburta istorikų, teisininkų, archeologų ir paveldosaugininkų grupė baigia parengti siūlymą dėl Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių memorialo perspektyvų. Jei miesto politikai pritars, tiek skulptūrinė grupė "Kariai", tiek ir "Kardas" turėtų būti demontuoti.

Perduos muziejui

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vadovas Vitalijus Juška tvirtino, kad uostamiesčio mero potvarkiu buvo sukurta darbo grupė, kuriai iki gegužės 10 d. buvo pavesta pateikti siūlymus dėl Antrojo pasaulinio karo sovietų karių palaidojimo vietos desovietizacijos.

Darbo grupės nariai sutarė, kad memorialas turėtų būti transformuotas, nukeliant kai kurias memorialo dalis.

"Buvo nuspręsta, kad būtų nukelta tiek bronzinė skulptūrinė grupė "Kariai", taip pat nuleistas ir "Kardas", ir visa tai turi būti perduota muziejui. Tuo pat metu darbo grupė pažymėjo, kad karių palaikai neturėtų būti liečiami, užrašai su pavardėmis ir kariniais laipsniais taip pat bus palikti, kaip buvo, nes to reikalauja ir Ženevos konvencija, kurią Lietuva ratifikavo 2000 metais", – pabrėžė V.Juška.

Paveldosaugos skyriaus vadovas dar pridūrė, kad nebent, tvarkant memorialą vėliau, būtų pagamintos naujos identifikavimo plokštės – tada senosios bus pakeistos.

"Mūsų darbo grupė vieningai sutarė, kad tam memorialui reikalinga nauja kokybė. Tai, kad kai kurios dalys bus demontuotos, nereiškia, kad miestas turi pamiršti šitą vietą. Ji turėtų būti sutvarkyta su visa derama pagarba palaidotiems kariams, suteikiant šiam memorialui naują architektūrinę kokybę", – teigė V.Juška.

Vitalijus Juška. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pavyko rasti kompromisą

Darbo grupę, kuri ieškojo sprendimo, kaip transformuoti Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių memorialą, sudarė trys tituluoti Klaipėdos universiteto istorikai – Vasilijus Safronovas, Silva Pocytė ir Hektoras Vitkus, taip pat archeologas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vadovas, Jonas Genys bei du paveldosaugininkai – Laisvūnas Kavaliauskas ir V.Juška, kuris vadovavo šiai grupei, bei savivaldybės teisininkas Andrius Kačalinas.

Suvokiame, kad atskirų memorialo dalių demontavimas gali būti skaudus išgyvenimas kai kuriems klaipėdiečiams.

"Man, kaip pirmininkui, kartais buvo gana sunku, bet galiu pasidžiaugti, kad pavyko rasti kompromisą. Ir už tą sprendimą, ko gero, neturėtų būti gėda nė vienam šios grupės nariui", – įsitikinęs V.Juška.

Parengtas siūlymas bus pateiktas miesto vadovams, kurie veikiausiai jį teiks Klaipėdos miesto tarybai.

Uostamiesčio taryba ir priims galutinį sprendimą, nes, atmetus politinį momentą ir vertinant ūkine prasme, monumentas yra savivaldybės turtas.

Neis destrukcijos keliu

Jau dabar neabejojama, kad sprendimas nukelti sovietinį monumentą veikiausiai sukels tam tikros visuomenės dalies nepasitenkinimą.

V.Juška tikino, kad darbo grupės nariai stengėsi pirmiausia būti pagarbūs palaidotiems asmenims.

"Mūsų esminis darbo principas buvo, kad neturėtume keršyti Antrojo pasaulinio karo metu žuvusiems kariams. Mes lygiai tokią pat pagarbą demonstruojame ir prie miesto parko palaidotiems vokiečių kariams. Tik norėčiau pabrėžti, kad sovietinių karių memorialas yra iškilęs gūdžiuoju brežneviniu laikotarpiu, jis kelia tam tikrus nuogąstavimus. Todėl mes tuos motyvus labai aiškiai surašėme. Tačiau suvokiame, kad atskirų memorialo dalių demontavimas gali būti skaudus išgyvenimas kai kuriems klaipėdiečiams", – kalbėjo V.Juška.

Jis pabrėžė, kad todėl ir yra svarbu, jog ši vieta galiausiai būtų integruota į senąsias miesto kapines.

Paveldosaugos skyriaus vadovas teigė, kad turi būti paskelbtas architektūrinis konkursas šitai vietai sutvarkyti, kad ji įgytų naują kokybę.

"Šis sprendimas turėtų suteikti tam tikrą viltį neiti destrukcijos keliu, kad visuomenė nesuskiltų į dvi kariaujančias stovyklas", – paaiškino V.Juška.

Reliktas: Klaipėdoje sovietmečiu stovėjo ir dar vienas paminklas, skirtas sovietų pergalei prieš hitlerinę Vokietiją, tačiau jis 1991 m. buvo nuverstas, nors jį ir saugojo Lietuvoje tuomet dar buvusios sovietinės kariuomenės tanketės. Redakcijos archyvo nuotr.

Memorialas gimė neiškart

Senųjų miesto kapinių pakraštyje, prie S.Daukanto gatvės, karių kapinės įrengtos 1945 m. Vėlesniais metais čia buvo perkelti tarybinių karių palaikai iš tuo metu Pergalės aikšte vadinto ploto.

Dabar šioje vietoje yra Lietuvininkų aikštė.

Tuos laikus prisimenantys klaipėdiečiai liudija, kad kiekvienas atskirai kūnas nebuvo ekshumuojamas, šioje vietoje darbavosi ekskavatorius, kuriuo buvo kabinamos žemės su kūnų dalimis.

Nors nuo karo jau buvo praėję nemažai laiko, aplinkui aikštę tuomet buvo jaučiamas lavonų tvaikas. Klaipėdiečiai stebėjosi tokiu barbarišku perlaidojimu, bet garsiai nieko nesakė.

Į bendrą kapą prie S.Daukanto gatvės perkelti ir karių palaikai iš dabartinės K.Donelaičio aikštės bei aplinkui Klaipėdą buvusių vietovių.

Šiuo metu oficialiai teigiama, kad šiame brolišku vadinamame kape palaidoti 685 tarybiniai kariai, 18-os iš jų pavardės – nežinomos.

1975 m. šioje vietoje iškilo memorialas sovietų kariams, žuvusiems mūšiuose Klaipėdoje ir Klaipėdos krašte.

Pagal skulptoriaus Juliaus Vertulio projektą sukurtas paminklas – vertikali, ažūrinė balto betono plokštė, primenanti du sujungtus obeliskus. Viršutinėje angoje pritvirtintas kalavijas su nuleista rankena simbolizuoja taiką.

Memorialo architektas – anuometis Klaipėdos vyriausiasis architektas Petras Šadauskas.

2009 m. kalbinamas architektas prisiminė, kad memoriale nenorėjo statyti banalių kareivio ar motinos figūrų. Pagrindiniame paminkle autorius panaudojo simbolį – pagal archeologinius duomenis artimą šiam kraštui XIII–XIV amžiaus kalaviją.

1980 m. lapkričio 6 dieną čia buvo pastatyta dar ir sovietinių kareivių grupinė kompozicija "Kariai".

Tai visiškai atskiras akcentas, kaip teigiama, nederintas su memorialo autoriais, kaip nesuderintas ir tekstas ant lentelės prie jo apie fašistiniuose lageriuose kalėjusius žmones.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių