Dėl Užgavėnių žydelių – pasipiktinimas

Gargždų kultūros centrui kovo 1-ąją, artėjantį antradienį, pakvietus gargždiškius į Užgavėnių šventę, socialiniuose tinkluose kilo pasipiktinimo banga – ar etiška buvo kultūrininkams šmaikštauti žydų klausimu?

Juokai holokausto mieste?

Socialiniame tinkle patalpintas Gargždų kultūros centro plakatas skelbė, kad kovo 1-ąją vyks Užgavėnių žydelių eitynės po miestelio įmones ir įstaigas.

"Gargždų kultūros centras įspėja įstaigų vadovus pasiruošti žydeliams atiduoti visus blynus ir… O miesto gyventojams, susidūrusiems su žydelių eisena, dėl saugumo sumetimų, greitai prisijungti prie šokių ir dainų", – buvo parašyta įstaigos plakate.

"Ar Lietuvoje gyvas antisemitizmas? Taip, mano nuomone, gyvas, ten, kur trūksta šviesos ir kultūros", – taip nuomonę apie kultūrininkų paskelbtą tekstą pradėjo visuomenininkas Erlandas Paplauskis.

Tarpukariu net 50 proc. Gargždų miesto gyventojų buvo žydai, todėl E.Paplauskį sukrėtė kultūrininkų mėginimas juokauti tokia tema.

1941 metais Gargždų žydų bendruomenę vokiečiai naikino be gailesčio, pirmiausiai sušaudyti vyrai, apie 400 vietinių. Po to – moterys ir vaikai, kurių galėjo būti apie 300. Iš viso egzekuciją galėto patirti 850 žmonių, nors šaltiniai mini įvairius skaičius.

Aidėjo skanduotė

"Gargžduose neliko nė vieno žydo. Man ašaros gerklėje tvenkiasi kiekvieną kartą einant pro žudynių vietą. Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros centras, deja, tokio lygio. Dzin, kad visi po žeme. Girdėjau kažkuriais metais jų šventėje net tą skanduotę su pagaliuku. Užgavėnės yra gerai. Bet jose yra dešimtys ir kitų personažų. Bet iš jų išsitraukti žydo personažą – idiotizmas. Tai yra neadekvatu", – šiurpo E.Paplauskis.

Tai yra neadekvatu.

Ši gargždiškio pastaba feisbuke susilaukė palaikymo, kiti internautai taip pat dalijosi pastabomis ir pritarė, kad Gargždų kultūros centras su tokia retorika tik prisideda prie patyčių skatinimo.

Atsirado ir tokių komentarų, kuriuose stebimasi tuo, kad miestelis esą puoselėja tradicijas, kaip ir visa Lietuva, ir nėra ko čia piktintis.

Buvo ir priblokštų, klausiančių, ar čia šiais metais viešintas plakatas?

"Vienas komentatorius taikliai pastebėjo, kad antisemitizmu šios istorijos gal ir nepavadinsi, bet tai yra empatijos nebuvimas, o nuo to iki antisemitizmo yra tik vienas žingsnis", – pastebėjo E.Paplauskis.

"Gal pasakysite, iš kur šita skaičiuotė? Čia ir gi ta pati tradicija: "lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit vaikai pagaliuką"... Čia irgi iš tos pačios "nekaltos" tradicijos?" – šiurpo kita internautė.

Puolė į atgailą

Kai kilo diskusijos internete, Gargždų kultūros centras po poros valandų pašalino plakatą iš viešosios erdvės.

Centro direktorė Vaida Skuodienė pripažino, kad neturi kur dėti akių dėl tokio rezonanso.

"Mes galime tik labai atsiprašyti visuomenės už tokią neapdarią klaidą. Per tą darbų gausą aš pati net nepažiūrėjau ir nesukontroliavau. Beprotiška gėda. Neturiu žodžių", – apgailestavo V.Skuodienė.

V.Skuodienė pati šiurpo dėl tokios neapdairios klaidos pavaldinių, kurie patys yra gargždiškiai.

"Ir dar Gargždai. Nuo kurių čia prasidėjo holokaustas. Rankas keliu į dangų ir prašau atleidimo", – sakė V.Skuodienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Kai pabalusiom smegenim ,kažkas bando iš savęs pafarutį tautos herojų ir didvyrį,kvapas visada ne kažką...

Aris

Aris portretas
Nu neapsimeskim visiškais šventuoliais nes tokiais pasipiktinimais atrodom panašūs į durnius.

Tomas

Tomas portretas
O kaip tada čigonai, raganos juk ir tokie herojai per Užgavėnes yra?.. Tai gal yra tautiniai išskirtinumai su būdingomis tradicijomis, ar jau nebėra - vien pilka masė?.. Kiba pamiršo kad tauta be praeities neturi ir ateities... Tokius rėkautojus su šaknim rauti reikia, jeigu norim ką vaikams palikti po savęs, nebent norim būti antrais(-om) oželytėmis, kurie su džiugesiu deklaruos, jog po 100 metų Lietuva išnyks...
VISI KOMENTARAI 42

Galerijos

Daugiau straipsnių