Dėl jūroje po karo nuskandinto cheminio ginklo kyla nauja nerimo banga. Šią savaitę Lenkijos mieste Gdynėje diskutuota, kokį poveikį aplinkai daro jūroje paskandintas cheminis ginklas ir ką su juo daryti toliau.

Tarptautiniame seminare dalyvavęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Vaidotas Verba sakė, kad šiuo metu yra surinkta labai daug mokslinės informacijos apie Baltijos jūroje paskandintų cheminių medžiagų galimą poveikį aplinkai.

"Pradeda formuotis tam tikra politinė valia, kad galbūt tam tikrose vietose šalys gali užsiimti tų cheminių ginklų iškėlimu bei jų sunaikinimu. Dabar dar diskutuojama, kas yra geriau", – pasakojo V.Verba.

Po II pasaulinio karo praėjus vos daugiau nei dvejiem metams, Baltijos jūroje buvo nuskandinta 35 tonos cheminių ginklų.

Dar 5 tonos atgulė jūros dugne už 65–70 mylių į pietvakarius nuo Liepojos uosto, 30 tonos – piečiau Kristianseno salos, į vakarus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos.

Trofėjinis cheminis ginklas buvo paskandintas už 70 jūrmylių į vakarus nuo Lietuvos krantų.

Šioje vietoje Tarybų Sąjungos karinės pajėgos už borto iš baržų išmetė apie 2 tūkst. tonų bendro svorio (1 tūkst. tonų aktyvios medžiagos) cheminio ginklo.

Dar prieš 15 metų Helsinkio komisijos nuostata buvo, kad tuos cheminius ginklus reikia palikti ten, kur jie guli. Tačiau dabar dauguma pripažįsta, kad skenduolių poveikis aplinkai vis dėlto yra. Ir reikia imtis kažkokių priemonių jiems neutralizuoti.

Dėl aktyvėjančios veiklos pasaulio jūrose ir vandenynuose cheminio ginklo užkliudymo grėsmės didėja.

Lietuva viena iš tų šalių, kuri inicijavo rezoliuciją JT dėl paskandinto cheminio ginklo Baltijoje.